Lietuvoje (ir mūsų krašte) siuvėjas, vadintas kriaučiumi, buvo daugiausia pelno šeimai teikiantis asmuo. Jis kažkiek savaičių apsigyvenęs pas ūkininką siūdavo, kol apsiūdavo visus namiškius. Artūras Matusevičius sako, kad iki 1970 metų kaimuose buvę siuvėjai.
Ir muzikantai sodžiuose labai reikalingi buvo. Jų būdavo po penkis kaime. Ūdininkuose muzikavo Andrius Matusevičius, gim. 1900 m., Artūro senelis. Grojo smuiku, lūpine armonikėle. Kitam kaimo gale gyveno Zdančius, grojęs smuiku. Jis buvo daug vyresnis už Artūro senelį. Motinos tėvas Matas Jančė grojo cimbolais ir smuiku. Lazdijuose gyvenąs senas muzikantas Bartnykas, kuris gamina ir taiso akordeonus ir armonikas.
Kaimuose jei vienas buvo pasimokęs, tai ir kitus pamokydavo ir rašto, ir muzikos, ir kultūros.
Po kaimus važinėdavo vadinamieji skudurninkai, kurie mainė drapanas, indus į vištą, gaidį, kiaušinius. Važinėdavo ir tokie, kur žuvis parduodavo, linus pirko, kanapes.
Artūro motinos tėvas Matas Jančė gimęs 1895 m. Neravų kaime. Jis 1919 m. gruodžio 1 d. buvo paimtas į Alytaus poskyrį ir pateko į (Nepriklausomos Lietuvos pirmojo šaukimo) Ukmergės savanorių batalioną, pertvarkomą į aštuntąjį pėstininkų batalioną. Šiam daliniui Antanas Smetona 1920 m. suteikė Kunigaikščio Vaidoto vardą. 1923 m. buvo mėtomas, kariavo su bermontininkais ir lenkais. Pusė jų pateko į lenkų nelaisvę ties Baltarusijos siena. Artūro senelio Mato kariuomenės laipsnis – dranginis puskarininkis.
Mato brolis Liudvikas (gimęs 1911 m., nevedęs) tarnavo pas vokiečius ar kariuomenėj, ar policijoj. Išsiųstas prie Staliningrado, parėjo čia prieš fronto atėjimą. Ir jau negrįžo, slapstėsi. Paskui išėjo į partizanus. Jis esąs sąraše tarp 4 kitų nušautųjų Kirtiliškės kaime, kur vyko susišaudymas su stribais. Liudvikas padėjo formuotis Plechavičiaus kariuomenei, bet jo nepriėmė, nes per daug metų turėjo.
G. Pakutkienė, punskas.pl