Artėjant didžiausioms metų šventėms mintis užplūsta noras pasidomėti senosiomis jų tradicijomis. Kiekvienas tai gali padaryti naršydamas internete, todėl šį kartą nerašysiu apie margučius, tuo labiau kad apie tai galėtų papasakoti tikrosios kiaušinių marginimo meistrės, ir neminėsiu apie tęsiamą verbų rišimo paprotį mūsų krašte. Reikia pamatyti savo akimis ir išgirsti savo ausimis, kiek verbose įpinama įdomių pasakojimų, patarimų ir paslapčių. Taip pat neatpasakosiu šimtą kartų girdėtos margučių ridenimo žaidimo esmės. Galbūt yra pas mus tokių žmonių, kurie mielai nuridena vieną kitą margutį, tačiau abejoju išlikusia žaidimo prasme, paremta lietuvių mitologija.
Šiandien kyla klausimas – kur dingo Velykė?
Kiek iš mūsų yra girdėję apie Velykę – Velykų bobutę, kuri lankydavo vaikus ir dovanodavo margučius? Apie ją nekalbėjo mūsų seneliai. Jų prisiminimuose išlikę tik krikštatėvių dovanojami marginti kiaušiniai. Įdomu, kodėl šis, pavadinkim, paslaptingas Velykų personažas seniai išnyko iš mūsų atminties, o štai, pavyzdžiui, Kalėdų personažas, vardu Kalėda, perėjęs neblogą transformaciją, atėjo iki mūsų laikų ir tapo Kalėdų Seneliu? Turbūt viskam įtakos turėjo kintantis požiūris į tradiciją, religiją ir apskritai visą pasaulį. Racionalaus paaiškinimo neturintys reiškiniai ir objektai pritraukė žmonių skeptiškumą, o šis išnaikino nebūtus dalykus. Iš tiesų nelabai realistiškai atrodo rogėmis dangų raižantis Kalėdų Senis, bet jį žmonės priėmė. Sakoma, kad čia pirštą prikišo komercija, sugebėjusi jį apgyvendinti tikrame sniego patalais nutiestame krašte. O Velykė išėjo ir nesugrįžo su atgimstančiu pavasariu taip, kaip sugrįžta jos pasakos zuikučiai, tempdami numargintų kiaušinių pintinę…
Pasaka apie Velykų bobutę
„Velykė nudažytus margučius sudėdavo į cukrinį, vaškinį ar ledo vežimėlį ir veždavo vaikams. Pilną margučių vežimėlį traukdavo pūkuoti kiškučiai arba gražus arkliukas su deimanto pasagėlėmis. Kad pirmieji saulės spinduliai neištirpdytų vežimėlio, Velykė važiuodavo dar prieš jai patekant. Vaikams Velykė paprastai palikdavo du gražius kiaušinukus. O jeigu vaikas ryte rasdavo negražų margutį ar visai neišmargintą, tai buvo ženklas, kad jis buvo negeras.“[1]
DAUG DAUG DOSNIOS VELYKĖS DOVANŲ IR ŠILTOS PAVASARIO ŠVENTĖS!
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl