“Mes esame jo kūrinys,
sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams,
kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.”
Ef 2, 10
„Jausti dėkingumą ir neišreikšti jo, tai tarsi įpakuoti dovaną ir jos neįteikti“, – pasakė vienas amerikiečių rašytojas. Kad šie žodžiai nevirstų realybe mano gyvenime, sveikindamas Jus su artėjančia Prisikėlimo švente, noriu iš visos širdies išreikšti savo dėkingumą.
Mūsų visa išeivijos veikla, kaip žinote, yra grindžiama savanoryste. Daugelis iš Jūsų savanoriškai dirbate lietuvių bendruomenėse, padedate misijoms visame pasaulyje, randate laiko ir noro pagelbėti kunigams jų parapinėje veikloje bei tiems, kurie dėl įvairiausių priežasčių apsilanko Jūsų bendruomenėse.
Ačiū Jums už darbą, už kurį negaunate ir nereikalaujate jokio atlygio.
Šeri Anderson yra pasakiusi: „Savanoriams nemokama ne todėl, kad jie nieko neverti, bet todėl, kad jie – NEĮKAINOJAMI“. Jūsų savanoriški veiksmai ne tik kilnūs, – jie atspindi gražiausius asmenybės bruožus.
„Pasaulis kabo ant ištikimų savanorių rankų“. Mūsų lietuvių kalba, tradicijų puoselėjimas užsieny, tikėjimas taip pat kabo ant Jūsų rankų. Nenuleiskite jų, kad ir kaip būtų sunku, nes turime pareigą tai perduoti ateinančioms kartoms. Meldžiu Viešpatį, kad silpnumo akimirkomis šalia atsirastų žmonių (kaip kad atsirado pranašo Mozės gyvenime), kurie paremtų Jūsų iškeltas rankas, „kad jos liktų tvirtos iki pat saulėlydžio“ (Iš 16, 12). Mat nuo jų, kaip ir nuo Mozės rankų, gali priklausyti tautos ir daugelio kitų dalykų likimas (Iš 16, 11–13).
Broliai ir seserys, dėkodamas Dievui už Jus, už gyvą Jumyse savanorystės dvasią, kuria alsavo Kristus ir Jo apaštalai, nuoširdžiai sveikinu visus su šv. Velykom.
PRELATAS EDMUNDAS J. PUTRIMAS,
Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) Delegatas
užsienio lietuvių katalikų Sielovadai