Apie Vidugirių koplyčią pradėta kalbėti maždaug prieš 40 metų. Šios šventovės sumanytojas tuometinis Punsko parapijos klebonas Ignas Dzermeika turėjo labai daug su šia vieta susijusių planų. Kviečiame pasiklausyti Punsko parapijos vikaro kun. Mariaus Talučio pasakojimo.
sb, punskas.pl
kunigas Dzermeika turėjo visokių svajonių , pav. kad Lietuva vėl sugrįš po motulės Lenkijos sparnu.
Keistai skamba planai kurti Vidugiruose botanikos sodą, vietoje kad krūmais, gėlėmis ir medžiais būtų puošęs Punsko bažnyčios šventorių…
Kiek teko asmeniškai patirti,Gerb.kun.I.Dzermeika buvo tautiškai ,,sudvejinta“ asmenybė:bendraudamas su lietuviais ar lietuviais veikėjais,kunigais iš užsienio karštai palaikydavo visa kas lietuviška,o santykiaudamas su lenkais- jau būdavo iš dalies kitoks.Dėl Vidugirių koplyčios įkūrimo ,manau, yra šiek tiek kitaip,negu oficialiai dabar kalbama.1986 m.maža grupė punskiečių /mūsų prašymu/ turėjome oficialų susitikimą Čikagoje su Gerb.Marija Rudiene,senosios kartos vietine lietuve,kuri kartu su vyru Antanu buvo didieji svarbių lietuviškų iniciatyvų JAV remėjai,Vidugirių bažnyčios /o ne koplyčios/ statybos šalininkai ir finansiniai remėjai.Susitikimo metu Gerb. M.Rudienę įtikinėjom,kad tuometinių Bažnyčios vadovų iniciatyva kuriama nauja Vidugirių parapija yra ne kas kitą,kaip Punsko-Seinų krašto lietuviškų bendruomenių suskaidymo ir susilpninimo siekis.Vėliau pasirodė,kad Gerb. Marijos neįtikinom.Kiek man žinoma,Vidugirių parapijos įsteigimo pagrindiniais sumanytojais buvo tuometiniai Seinų ir Punsko parapijų klebonai.Tik Punsko-Seinų krašto aktyvesnių tikinčiųjų ilgain trukusių pastangų dėka /ačiū jiems /nauja parapija nebuvo įkurta,o Vidugirių bažnyčia tapo koplyčia.