Šiandien sukanka dveji metai, kai 2012 m. gruodžio 18-osios naktį amžinu miegu užmigo lietuvių poetas ir eseistas Stasys Stacevičius.
Paradoksalu, kad kuo daugiau laiko skiria mus nuo Stasio Stacevičiaus mirties, tuo sunkiau susitaikyti su mintimi, kad Jo nėra tarp mūsų, kad tiktai negrįžtamai buvo.
Apie mirtį galvoja tie, kas mirti nenori. Ji kartojasi karta iš kartos, peršoka iš šiapus į anapus kaip ugnis nuo malkos ant malkos. Nežinome, kokią paslaptį ji neša savyje, kokį antrą gyvenimą žada.
„Nejau niekada neišmoksiu / žiūrėti į mirtį labai paprastai – pro pirštus?“ – Stasys savęs klausdavo. Arba susirūpinęs svarstė, ar pasitiks jį mirusį motina ties tuo apkasu, ties kuriuo pasitikdavo grįžtantį iš mokyklos, „kai būdavo daug sniego ar kaukdavo pūga“.
Sigitas BIRGELIS, punskas.pl
Stasys Stacevičius 1959 11 19 – 2012 12 18