Žiemą ypač norisi vaisių. Skanūs švieži, bet ir džiovinti. Nemadinga tapo vasarą pripjaustyti prikritusių obuolių ir džiovinti juos ant koklinės krosnies ar orkaitėje. O, rodos, dar taip neseniai mūsų mamos, močiutės pripjaustydavo skiltelėm obuolių bei kriaušių, išdžiovindavo ir pakabindavo lininiam krepšy. Žiemą jie kaip saldainiai. Ot gardumas! Arba parinkdavo rudenį kriaušiukių ir džiovino jas nepjaustytas. Kaip būdavo skanu! O tų laukinių kriaušių seniau sodinta ant ežių arba sodeliuose. Jau mažai kur išlikę seni medžiai, vis dar apsiberiantys mažom kriaušiukėm it karoliais. Jos žalios tai neskanios, bet kai nukritusios pagulėdavo, tada jas rinkdavo. Marytė Klimasarienė pasakoja, kad tėvukas prinešdavo pintine krūvas kriaušiukių ant aukšto, jos pagulėdavo, parusdavo, išžarstytos džiūdavo palėpėje po stogu. Paskui suberdavo maišelin. Žiemą dėdavo į kisielių, kompotą, girą. Vaikai labai jas mėgo.
Obuoliai taip pat labai vertingi, nes juose gausu ląstelienos, mineralinių druskų (geležies, mangano, kalio, natrio, kalcio), fitoncidų ir ypač pektinų, nors vitaminų jie turi nedaug. Obuolių skonį lemia cukrus, organinės rūgštys. Kvapą suteikia eteriniai aliejai.
Suomių mokslininkai ištyrė, kad net vienas obuolys per dieną sumažina insulto tikimybę. Teigiama, kad vyrams, kurie suvalgo obuolį, širdies priepuolio rizika sumažėja 32 proc. Profilaktinis obuolių efektas – fenolio rūgštys, taip pat antioksidantai, stabdantys trombų susidarymą. Obuoliai užima antrąją vietą pagal antioksidantines savybes, pasirodo, juos lenkia tik spanguolės. Stiklinė obuolių sulčių per dieną – puiki profilaktinė priemonė nuo širdies ligų, mažinanti cholesterino kiekį. Cholesterolio pusiausvyrai palaikyti mokslininkai rekomenduoja per dieną suvartoti bent du ar tris obuolius.
Didžiausia gydomoji obuolių galia – juose esantys stipriausi natūralūs, stipriai veikiantys pektinai. Medicinos tyrimais nustatyta, kad pektinas iš virškinamojo trakto šalina bakterijas ir sunkiuosius metalus, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Pektinai suteikia jėgų, padeda atsikratyti įtampos. Be to, reguliariai valgant obuolius, organizmas gerai išsivalo. Valgykite juos kasdien – natūraliai valysite organizmą.
Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad obuoliuose yra daug geležies; obuolių sėklose yra daug jodo. Obuoliuose yra kvercetino, flavonoido, kuris, pasak 2001 m. Majo klinikų tyrimo, padeda sustabdyti prostatos vėžio ląstelių augimą. Kornelio universiteto tyrimas parodė, kad obuolio žievelėje esantys fitochemikalai 43 proc. slopina gaubtinės žarnos vėžio ląstelių dauginimąsi.
Nacionalinis vėžio institutas pranešė, kad produktai, kuriuose yra flavonoidų kaip obuoliuose, gali sumažinti plaučių vėžio riziką net 50 proc.
Obuolius verta valgyti astma sergantiems žmonėms – kuo daugiau jų suvalgysite, tuo mažiau jausite ligą. Suomių atliktas tyrimas atskleidė obuolių ryšį su diabeto rizika. Obuoliuose yra pektino, vertingo šaltinio tirpiųjų skaidulų, kurios gali sumažinti blogojo cholesterolio kiekį ir padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Sergantiesiems kepenų, širdies, inkstų ligomis naudinga valgyti saldesnius obuolius, o rūgščius sergantiesiems diabetu, sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui.
Tyrimas Brazilijoje parodė jų ryšį ir su svorio metimu. Obuoliai nekaloringi, naudingi turintiems antsvorio. Iškrovos dieną rekomenduojama suvalgyti 1,5–2 kg obuolių. Obuoliai yra geriausias maistinis boro šaltinis. Boras yra mineralas, reikalingas kaulams apsaugoti nuo osteoporozės. Dr. Reksas E. Niunamas straipsnyje žurnale „Praktiniai mitybos klausimai“ teigia, kad yra labai galimas ryšys tarp boro trūkumo organizme ir artrito simptomų. Atrodo, kad boras teikia energijos.
Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad šie vaisiai, jei valgomi kasdien, padeda sustabdyti smegenų ląstelių nykimą ir Alzheimerio ligą. Obuoliuose esantys stiprūs antioksidantai neleidžia pažeisti ląstelių. Jei nepatinka obuoliai, reikėtų valgyti daugiau spanguolių, mėlynių ar svogūnų – juose taip pat nemažai kvercetino.
Obuoliai stabdo dantų ėduonį, emalio irimą, dezinfekuoja burnos ertmę. Kai skauda gerklę, ilgai kramtykite obuolį – jis kovoja su bakterijomis. Rekomenduojama per dieną suvalgyti 2–3 obuolius arba išgerti pusę litro kokybiškų sulčių. Vakare suvalgytas obuolys nuramina, o ryte – sužadina apetitą.
Beje, daugiausiai antioksidantų turi švieži raudoni obuoliai, ypač jų odelė. Todėl naudingiau valgyti neluptus obuolius, ypač jeigu jie nebuvo purkšti chemikalais. Vertingesni ką tik skinti obuoliai, nes juose yra daugiau C vitamino. Obuolių poveikis yra stipresnis už kitų vaisių ir daržovių.
Mokslininkai mano, kad obelų tėvynė – Kaukazas, nors tiksliai nežinoma, kur obelis pradėta auginti pirmiausia. Pavasarį obelys sodinamos balandžio pabaigoje, o rudenį – nuo rugsėjo 20 iki spalio 15 d. Punsko ir Seinų apylinkių kaimuose pokariu sodinukus platino žinomas agronomas Jonas Pajaujis. Jis ragino veisti sodus bei mokė ūkininkus skiepyti obelį arba kriaušę. Iki šiolei kai kur džiaugiamasi ano meto obelimis. Jų dar turi Janina Marcinkevičienė Klevuose, Petras Dapkevičius Žagariuose ir turbūt daugelis kitų. Skanaujant Jono Pajaujo obelų vaisius minima jį geru žodžiu. Džiaugiamasi sultingais ir skaniais obuoliais.
ep, punskas.pl