1941 01 10 d. Taryb? Sąjunga ir nacistin? Vokietija pasiraš? susitarimą d?l Vokietijos pilieči? ir vokieči? tautyb?s asmen? perk?limo iš Lietuvos SSR ? Vokietiją, o ? Lietuvos Taryb? Socialistinę Respubliką buvo perkeliami lietuviai, rusai, baltarusiai iš Vokietijos (Klaip?dos ? Memelio, Suvalk? sriči?). (N. Kairi?kštyt? ?Lietuvi? bei kitatauči? apgyvendinimas Lietuvos SSR vykdant 1941.01.10. SSRS ir Vokietijos sutart??/Molotovo-Ribentropo pakto pasekm?s, Vilnius, 1998, p. 47)
A. L. Arbušauskait?s duomenimis, buvo ?steigti 4 evakavimo punktai: Kretingos, Taurag?s, Kalvarijos ir Lazdij?. Sein? ir Suvalk? krašto gyventojai vyko per pastaruosius du. Daugiausia gyventoj? (be lietuvi?, buvo ir kit? tautybi? žmoni?) atvyko per Lazdij? punktą ? 6792 asmenys (tarp j? beveik 3000 vaik?). (?Aušra?, 2011 m. Nr. 2 ir 3)
Zita Dapkeviči?t?-Žemaitien?, gyvenanti Šunskuose prie Marijampol?s, sak?:
? Buvau aštuoneri?, kai su t?vais ir ses?m išvažiavom iš gimt?j? Klev? (m?s? t?višk? ten, kur Baluliai gyvena, nes mama buvo Balulyt?). Tik po 40 met? čia atvykom, 1980-aisiais, nes nevalia buvo peržengti ?geležinę sieną?. Maža b?dama nesupratau, kod?l esam toli nuo gimini? ir kod?l tik laiškais galime retkarčiais susirašyti. Lietuvoje netur?jome medaus, vargome kaip ir daugelis giminaiči? ar kit? iš Lenkijos atvykusi? žmoni?. Gyvenome Šunskuose, kur ir daugiau šeim? buvo iš Punsko ir Sein? krašto. ?kelis mažas, buvo sunku prasigyvent. Čia lankiau mokyklą, čia susipažinau su b?simu vyru, kuris su t?vais kent?jo tremt? Sibire. Tik v?liau jis perlaidojo savo t?vo palaikus, pervežtus iš Irkucko ? Marijampolę. Visuomen? nelabai palankiai ži?r?jo ? tremtinius. Gerai, kad gyvenome kaime, tai kiek lengviau buvo…
Birut? Kižien?, ?Suvalkijos? draugijos pirminink?, pasakojo:
? Esu Nevulyt? iš Didžiuli? kaimo. Joki? privilegij? ar teisi? kaip Lietuvos piliečiai netur?jome, net Lietuvos paso. Tik ?k?rus šią draugiją, 2000 metais gavome Lietuvos pasus, tapome pilnateisiais šalies piliečiais. ?k?rus draugiją steng?m?s iš Lenkijos prievarta 1941 m. atvykusiems lietuviams pad?ti. Esam d?kingi, kad Lietuvos valstyb? skyr? jiems, nors v?lokai, teisę ? tok? pat arealą žem?s, koks liko j? gimtin?je, bei m?nesiui pripažintas per 100 lt priedas prie pensijos.
Jonas Juravičius, buvęs Miroslavo seni?nas, kalb?jo:
? Gaila, bet m?s? seni?nijoj liko jau tik vienas iš daugelio lietuvi?, 1941 m. atvykusi? čia nuo Punsko (apie 15 šeim?, kur bent vienas šeimoje buvo gimęs Lenkijoje). Juos 1941 m. vokiečiai ištr?m? iš t?višk?s ir apgyvendino vietini? vokieči? namuose. O vokiečiai buvo čia gyvenę jau du šimtus met? ir sulietuv?ję. Gyveno kukliai, tad noriai k?l?si ? Vokietiją, palikę savo menkas sodybas. Niekad negr?žo atgal, daugelis j? žuvo. Lietuviai, atsik?lę nuo Sein?, Punsko, gavo prastą palikimą.
Labai darbšt?s Sein?, Punsko žmon?s. Galiu pasakyt, ką pasteb?jau. Jie m?tyti ir v?tyti, mat? šilto ir šalto, pokariu mokesčius mok?jo ir stribams, ir valdžiai, vietiniai j? nem?go ir nesuprato, su niekuo Lenkijoje nepalaik? ryši?, netgi laišk? neraš?. J? gyvenimas pager?jo, kai ?m? dirbti ?kurtame ?Saul?s? kol?kyje. Bet nusivylimo ir čia patyr?, nes kaupti ir laiku neišleisti pinigai 1980 metais prarado vertę.
Genius Latvys, dalyvavęs konferencijoje, skirtoje tremties sukakčiai pamin?ti, sak?:
? Aš viską atsimenu, žinau, kur su t?vais buvom apgyvendinti. 1941 kovą iš Rimkežeri? per Galinius atvykę užsiraš?m Lazdijuose. Nurod? apsigyventi Ašmentos dvare prie Prien?. Ten gyvenom 15 savaiči?. Paskui perk?l? ? Liepaloto dvarą prie Vilniaus. Kiek pagyvenę k?l?m?s ? Uosinuk?s kaimą prie Marijampol?s. Paskui v?l nuk?l? prie Vilniaus ? Glinciški? dvarą, iš kur par?jom ? Lazdijus ir slapta vakarais per?jom sieną 1944 m. baland?.
Konferencija man buvo ?domi. Nor?josi paklausyt, ką protingi žmon?s pasakys apie prievarta išvarytus iš m?s? krašto lietuvius, kurie netur?jo kur gr?žt po karo, nes lenk? valdžia atsiunt? lenkus nuo Katovic? ar kitur. Taip sulenk?jo mano mamos gimtasis Bubeli? kaimas, Lumbiai, Novasod? ir daug kit?.
Konferencijos dalyvis iš Marijampol?s kalb?jo:
? Prisid?jome prie ?Lietuvi? nam?? Seinuose statybos. Atvykau dabar ir geriuosi šiais namais.
Konferencijoje buvo ?domu. Gerai, kad praneš?jai buvo ir lietuviai, ir lenkai. Panaši konferencija anksčiau vyko Marijampol?je. Tik gaila, kad joki? nuotarmi? nepriimta. Istorikai gal?t? susitarti, kad pagaliau 1919 met? ?vykiai Sein? krašte b?t? aprašomi taip, kaip iš ties? buvę. Juk Lietuvoje yra archyvin? medžiaga, surinkti faktai.
D?koju už pasisakymus.
E. Pakutkien?