Nuo senų laikų kiaušinius įvairiais būdais margina suaugusieji ir vaikai. Kiaušiniai gali būti skutinėjami, dažomi, apklijuojami lipdukais, apsukami įvairiaspalviais siūlais, įvyniojami į skudurėlius ir kt. Pasak mūsų krašto kiaušinių margintojų, vašku ornamentuojami virti nedažyti kiaušiniai. Pati vaško spalva priklauso nuo kaitinimo trukmės. Jei vaškas nuo lukšto atšoka, vadinasi, kiaušinis per šaltas, reikia jį pašildyti. Jei …
Jonas Liaukevičius pasakoja: – Koki pirmi darbai po žiemai?.. Žiemoj tai nor žmogus pasylsi, o jau cik nuslaidza kiek sniego, tai nežinai, ko griebcis. Moteros tai kūrmiarausių žarscyc, kol žolė nepradėj kalcis. O langvesnis darbas, tai po žiemos raikėj tvoras taisyc, ba pusniai, vėtros nuverca. Tai kap pusnis pasdaro prieg tvoros arba išvirtus tvora, tai …
Onutė Staskevičiūtė-Lastauskienė pasakoja: – In pabeigų vasaro atlaido graita sniegų, o da palijo, tai sniegas graita ir nuplaukė. Kap sykis pasijautė tep gražu ir kvepia jau pavasaru. Kovas – tai pavasaro pradza. Verta susirašyc, kokios bus pyrmos dzienos, ba kap kovo pyrmųdzien kokias bus oras, tokias bus visas pavasaris, kovo antrųdzien – vasara, traco – …
Užgavėnės – tai linksma ir smagi šventė. Kiekvienas gali persirengti, pasislėpti po kauke ir pabūti kuo nors kitu, pašokti ir paišdykauti. Vidugirių mokykloje šiemet per Užgavėnes persirengė ne tik mokiniai, bet ir mokytojos. Jau nuo ryto pamokas vedė čigonė, žydelis iš Lazdijų, moteriškė, ponia. Į šventę atvyko ir mažieji sveteliai: vaikučiai, kurie dar nelanko mokyklos. …
Šalta žiema, šalin eik, o pavasari – ateik! Užgavėnės – tai sena visose Europos šalyse žinoma šventė. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda gavėnia. Mūsų dienomis Užgavėnės – tai …
Audimas yra viena seniausių Punsko ir Seinų krašto lietuvių liaudies meno šakų. Kitados jis buvo vienas mėgstamiausių moterų darbų. 2013 m. pabaigoje pradėjo veikti audimo dirbtuvė Punske, kuri buvo įkurta vykdant Seinų apskrities ir Lazdijų meno mokyklos projektą. Įsigyta audimo įranga, sudaryta galimybė ja naudotis Punsko gimnazijos mokiniams. Parašyta speciali mokymo programa ir jau antrus …
Toliau skaityti „Audimo tradicijos Punsko krašte (5 dalis). Vakar ir visados“
Kiekviena tauta renka, saugo ir brangina savo dvasinę ir materialinę kultūrą. Audiniais turėtų domėtis ypač tie, kuriems rūpi savo tautinės kultūros ugdymas. Audimas yra viena seniausių Punsko ir Seinų krašto lietuvių liaudies meno šakų. Kitados jis buvo vienas mėgstamiausių moterų darbų. Praėjo pusamžis ir 2013 m. pabaigoje pradėjo veikti audimo dirbtuvė Punske, kuri buvo įkurta …
Toliau skaityti „Audimo tradicijos Punsko krašte (4 dalis). Nykstantis amatas“
(Tęsinys. I dalis. II dalis) 2013 m. pabaigoje pradėjo veikti audimo dirbtuvė Punske, kuri buvo įkurta vykdant Seinų apskrities ir Lazdijų meno mokyklos projektą. Audimas yra viena seniausių Punsko ir Seinų krašto lietuvių liaudies meno šakų. Kitados jis buvo vienas mėgstamiausių moterų darbų. Nedaug kas šiandien sugeba austi. Beveik neliko audėjų. Labiausiai žinoma Punsko krašto audėja yra …
Toliau skaityti „Audimo tradicijos Punsko krašte (3 dalis). Audiniai ir raštai“
(Tęsinys. I dalis) Audiniais turėtų domėtis visi žmonės, ypač tie, kuriems rūpi savo tautinės kultūros ugdymas. Audimas yra viena seniausių Punsko ir Seinų krašto lietuvių liaudies meno šakų. Kitados jis buvo vienas mėgstamiausių moterų darbų. Nedaug kas šiandien sugeba austi. Beveik neliko audėjų. Labiausiai žinoma Punsko krašto audėja yra Veronika Valenskienė. Punsko krašto audėją Veroniką …
Toliau skaityti „Audimo tradicijos Punsko krašte (2 dalis). Staklės ir audimas“
Audimas yra viena seniausių Punsko ir Seinų krašto lietuvių liaudies meno šakų. Kitados jis buvo vienas mėgstamiausių moterų darbų. Nedaug kas šiandien sugeba austi. Beveik neliko audėjų. Labiausiai žinoma Punsko krašto audėja yra Veronika Valenskienė. sb, punskas.pl
Mano vaikystė buvo prasidėjus Žagaruose, o nuo rudenio 1940 metų – Vokietijoj, o paskui 4 metus Kreivėnuose (pas mamos tėvų ir brolį – Petrų Uzdzilų, paskui Sakavičų namuose apsistojom, ba Žagaruose da vokietys Erich Klaprot mūs namuose gyveno, o po jo lenkų šaimyna nenorėj inlaisc). Teko basom vis. Ganėm Kreivėnuose su pusbroliais Uzdzilų Jonu ir …
Seniau, po kari, ne visi galėj miestan apsipirkc nuvažuoc ar nuveic, tai kap ko galėj pas skudūrnykus gauc. Pokaru važinėj po kaimus toki biednesni žydukai ir supirkdzinėj arba mainė, o kad nevadzyc jų žydais, tai praminė žmonės nebi gražesniu kreipiniu – skudūrnykais. Aš kap jaunystėj, tai tankiai in Sainus ėjau pas žydus in krautuvukes. Tai …
Kas būtų, jeigu per Kūčias po egle negulėtų krūva dovanų, o kambaryje žmonės grožėtųsi eglute ir jos papuošalais? Kas būtų, jeigu eglės nedengtų didžiulės dovanos, o Baltabarzdis apsilankytų Kalėdų rytą? Kas būtų, jeigu Senis maiše atneštų ne daiktus, o praeitį ir, atsistojęs ant stogo, paleistų ją per kaminą, kad jos atsigertume? Ė! Kad ir kaip …
Toliau skaityti „Jurgita Stankauskaitė. Apie Kalėdų dovanas“
Praeitą savaitę, kai bandžiau šiek tiek prasiverti leliumų dainų pasaulį, pažadėjau Jums iki Kalėdų atsakyti į šiuos klausimus: Kaip keitėsi laukimo laikotarpio dainos? Kada jose atsirado Jėzaus gimimo siužetas? Kadangi stovim ant advento pabaigos slenksčio, tuoj namuose pakvips keptos silkės ir pienuotos „lazankos“, reikia užbaigti pradėtus darbus ir ištesėti duotą žodį. Kada leliumus pakeitė adventas, …