Kai neturi apie ką šnekėt, tai šnekėk apie orą. Tiesa, bet, rodos, dar yra apie ką žmonėms kalbėtis. Bėda, kad pats oras braunasi ne tik pro kelioms sekundėms pravertas laiškanešiui namų duris, bet ir pro piktai sukąstus dantis. Pro burną į smegenis patenka dejonės apie vėl pašlijusį orą. (Vėl?! Rimtai?! Kada jis buvo geresnis? Neatsimenu, …
Pavardės tep kap būtau nesumainius: buvau Misiukoniūtė ir išėjau už Jurgio Misiukonio. Likaus savo kaimi, Klevuosa, ir su tuom pacu pavardi. Buvau jauniausia, keturi broliai ir dzvi sasarys buvom, aš jauniausia. Iš brolių vyrausias Klemensas Ramoniškėse, Bronius – Klevuose nuvėjo užkurom pas našlį Marcinkevičienį, Albinas Radzūcuose, Jonas liko tėviškėj, aš Klevuose, sesuoj Michalina in Skarkiškes …
Visi būnam vaikai, paskui jaunimas ir sanatvė neklausta nelaukta ateina, kad nei nepamatai, kadu. Tai ir man tep ciej metai pralėkė. Va, sako, gražus jaunas, gražus ir sanas, bile neskaudėtų, tai gali gyvenc, alia kad ir daktarai iš sano nepadaris jauno, ciek kad gerus vaistus išrašo ir gyveni žmogus, dzaugies kožnu dzienuki… Ba toj amžinybė …
Rugpjūčio 15 dieną Punsko bažnyčios aikštėje vyko XI tarptautinis folkloro festivalis „Auskim, sesutės, abrūsus“, kuriame dalyvavo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė” (vad. Laima Purlienė). Pasiklausykime pasakojimo „Apie cinginį mergų“. sb, punskas.pl
Gyvenu pas Sainų vienuolas. Aplanko lietuvys mūs kunigėlis, tai prieš jo atėjimų vis tračadieniais laukiu. Pasišnekam. Pasakojo, kap per gegužines prieg Burbiškių sanų kapinių laikė mišas. O seniau tai mūs giminių Lažaunykų namuose prieg Marijos stovylukės visas kaimas meldėsi, ty irgi netoli to kapinyno. Da pamenu giesmukį gražų apie šv. Marijų. Labai pergyvenau ir meldiausi, …
Rugsėjo 15 dieną, lygiai mėnuo po rankšluosčių parodos „Auskim, sesutės, abrūsus“ atidarymo Punsko „Senojoje klebonijoje“, turėjau progą pasikalbėti su Anastazija Sidariene. Apie pačią parodą jau buvo kalbėta ne kartą, bet vis dar man pačiai norėjosi daugiau sužinoti apie abrūsus. Nueit į parodą yra viena, o girdėti pasakojimus apie konkrečius jos eksponatus, yra visai kas kita. …
Toliau skaityti „Jurgita Stankauskaitė. Nusiausti kelią į muziejų“
Punsko krašte įvairiom progom galime išgirsti sutartinių giedotojų „Saulalių“ atliekamas daugiabalses lietuvių liaudies dainas. Sutartinės yra ypatingos ir seniausios lietuvių liaudies daugiabalsės polifoninės dainos. Vienu metu jose kartu skamba ne tik skirtingos melodijos, bet ir tekstai. Jas atlieka dvi, trys ar keturios dainininkės. Dėl jų ypatingo polifoninio skambėjimo sakoma, kad sutartinės ne dainuojamos, bet giedamos. Lietuviškoms …
2016 m. liepos 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už indėlį į lietuvybės saugojimą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanojo Nijolę Balčiūnienę. Etninės kultūros puoselėtoją Nijolę Balčiūnienę kalbina Sigitas Birgelis. sb, punskas.pl
Gražus paprotys mūsų krašte yra pinti derlinių vainikus. Kaimai varžosi, kas gražiau nupins, papuoš. Paskui juos veža pašventinti į Žolinių atlaidus. Apie vainikus pasakoja kun. Marius Talutis. sb, punskas.pl
Gražus paprotys mūsų krašte yra pinti derlinių vainikus. Kaimai varžosi, kas gražiau nupins, papuoš. Paskui juos veža pašventinti į Žolinių atlaidus. Apie vainikus pasakoja kun. Marius Talutis. sb, punskas.pl
Rugpjūčio 15 dieną Punsko bažnyčios aikštėje vyko XI tarptautinis folkloro festivalis „Auskim, sesutės, abrūsus“, kuriame dalyvavo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė” (vad. Laima Purlienė). sb, punskas.pl
Gražus paprotys mūsų krašte yra pinti derlinių vainikus. Kaimai varžosi, kas gražiau nupins, papuoš. Paskui juos veža pašventinti į Žolinių atlaidus. Apie Žolinių vainikus pasakoja kun. Marius Talutis. sb, punskas.pl
Rugpjūčio 15 dieną Punsko bažnyčios aikštėje vyko XI tarptautinis folkloro festivalis „Auskim, sesutės, abrūsus“, kuriame dalyvavo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė” (vad. Laima Purlienė). sb, punskas.pl
Gražus paprotys mūsų krašte yra pinti derlinių vainikus. Kaimai varžosi, kas gražiau nupins, papuoš. Paskui juos veža pašventinti į Žolinių atlaidus. Apie vainikus pasakoja kun. Marius Talutis. sb, punskas.pl