Pacinka man prisimydzinėc savo vaikystį. Misnu, kad kiekvienam suaugusiam malonu vėl užsisvajojusiom akim acidūrc čėsuose, kadu an kojų nešojosi trisdešimtas batų dzydzis. Tadu pasaulis atrodė tokias dzidelis, kad net sunku buvo jį isivaizduoc, o kų jau šnekėc apė jo pamacymų. Net nebuvo tokių mislių, kad ateis toki čėsai, kadu žmonės iki trisdešimcies bus apvažavį bent …
Kad ir kap norėtųsi gyvenc pavyzdzyngai, būna, kad ir kap protas veda, tai kojos neneša… Hm… O kų raiškia gyvenc pavyzdzyngai (du rozu taisiau klaidų, kol gerai parašau šitų žodzį. Aina sau! Ne tep langva savo šnektu rašyc)? Kas sumisno, kap man ar tau gyvenc? Kieno išmislas? Išmincaus? To, ką su žvaki žodzų ieškojo? O …
Apė nemalonius dalykus rašyc sunkiausia. Nu mažum ne ciek sunku, kiek nesinori, ba tas ar anas. Tep pas mus sako, kap neina paaiškyc, nėra kap paduoc priežascies. Taigi tas minėtas nemalonus dalykas, tai gėrimas bė Dzievo mieros ar išgėrinėjimas (tegu bus, kad langvesnis variantas). Tį kadu rašau, kad Pūncki tenka beveik kožnu rozu pamacyc svirduliuojancį …
Ar jau daržai nuimci? Bulvės nukastos? Kopūstų galvos sustacytos sklepo kampi? Ne? O tai ko jūs laukiat? Argi nežinot, kad šandė prasdeda bobų vasara? Ankscau ir aš nežinojau, kų tį jinai raiškia. Tai ne bilė sau čėsas. Pasirodo, sanais čėsais, kap da lietuvių dzievai gyveno medzuose ar po kvietkuco žiedlapiu, boba buvo tokia dzievybė, katrį …
Juozas Gylys pasakoja: – Oi savo gyvenimi daug visko teko macyc. Likau anksci be tėvo. Tynajus kap peršalo ir graita numirė. Jis paėj iš Radzūcų Gylių. O mama Kuosiūtė iš namų buvo. Kiek panašlavus apsižanijo su tadu pas mus Vidugiruose gyvenusiu Keleru. Jis buvo kilis iš Vokietijos. Biedni, neturėj savo kampo, tai kiek pas mamos …
Mano tėviškės kiemi… žinau, kad nuobodzai pradedu, alė kitap ca man neišaina. (Tį katrį mokytoja sakydavo: Išlaisk, tai išais.) Nu tai tam mūs kiemi stovi tas pac molinis tvartas, kokias visadu stovėj. Biskį, kap mės sakytum, patūrbytas, alė tus pac pastatas. Tvartas, kap tvartas. No kiemo pusės nieko įdomaus, alė už jo tai buvo visai …
Apie senovinės aprangos raštų simboliką pasakoja Audronė Mickutė iš Birštono. Pranešimas skaitytas per etninės kultūros seminarą „Išauskim tapatybę staklėmis ir daina“, vykusį 2017 m. lapkričio 17–18 dienomis Seinų „Žiburio“ mokykloje. sb, punskas.pl
Apie Punsko Žolinių vainikus pasakoja Punsko parapijos vikaras Marius Talutis. sb, punskas.pl
– Nevierinu. Cikrai nevierinu. – Kuom tu ca nevierini? – Nu ar nematai? – Ko? – Žmonių. – Tai kas ca čudno? – Tai ir klausiu, ar juos matai? – Po velnių, kiba ne aklas! – Taigi ca vien svecimi! – Kiba Žolinės, ne? – O kur savi? – Cikrausia bažnyčoj. – Pusė bažnyčos, tai …
2018 m. rugpjūčio 15 d. Punsko „Senojoje klebonijoje“ atidaryta paroda „Linas puošia ir rengia“. Apie parodą pasakoja Punsko krašto etnografė Nastutė Sidarienė. sb, punskas.pl
2018 m. po Žolinių procesijos Punsko bažnyčios aikštėje vyko XIII tarptautinis folkloro festivalis „Dainuojam Lietuvai“. Renginyje dalyvavo ir šventės dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Koncertavo Lietuvos ir mūsų krašto folkloro kolektyvai. sb, punskas.pl
Kol Pūnski apsipirkom, teko nemažai prisižūrėc. Neturu galvoj prieš mani ir už manį eilėj prie kasos stovincų žmonių. Man mažai terūpi, kas stovi, ko stovi ir kap stovi. O turu pasakyc, kad daug kam rūpi, todia neretai turu laimės būc nužūrėta no galvos iki kojų. Ir nesvarbu, ar ateisi, žmogau, isidabinis su liakierkom ar čabatais, …
Apie senovinės aprangos raštų simboliką pasakoja Audronė Mickutė iš Birštono. Pranešimas skaitytas per etninės kultūros seminarą „Išauskim tapatybę staklėmis ir daina“, vykusį 2017 m. lapkričio 17–18 dienomis Seinų „Žiburio“ mokykloje. sb, punskas.pl
Apie senovinės aprangos raštų simboliką pasakoja Audronė Mickutė iš Birštono. Pranešimas skaitytas per etninės kultūros seminarą „Išauskim tapatybę staklėmis ir daina“, vykusį 2017 m. lapkričio 17–18 dienomis Seinų „Žiburio“ mokykloje. sb, punskas.pl