Kategorija: Iš praeities

 Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui (Tęsinys) Pirma dalis Antra dalis Trečia dalis Nors Pirmasis pasaulinis karas jau buvo pasibaigęs (1918 m. lapkričio 11 d.), o kaizerinė Vokietija pasirašė kapituliavimo aktą, pavieniai vokiečių kariniai daliniai dar laikėsi Lenkijos ir Lietuvos pasienyje bei kitur. Lietuviai stengėsi su jais sugyventi draugiškai, nes vokiečiai nekliudė lietuviams organizuotis, rengti mitingus, kurti komitetus, …

Toliau skaityti „Kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės atgarsiai dokumentuose ir žmonių atsiminimuose (4 dalis)“

 Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui (Tęsinys) Pirma dalis Antra dalis 1919 m. sausio pirmomis dienomis Seinų milicijai ir savanoriams vadovauti lietuvių komitetas pakvietė tris buvusius rusų kariuomenės karininkus: Asevičių, Giedraitį ir Kalikauską. Pirmųjų susirėmimų ilgai nereikėjo laukti. Netikėtai pasklido žinia, kad į Seinus iš Suvalkų ir Augustavo atvyksta lenkų kariniai daliniai. Seinuose lietuvių milicininkų buvę mažai, o …

Toliau skaityti „Kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės atgarsiai dokumentuose ir žmonių atsiminimuose (3 dalis)“

 Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui (2 dalis) Pirma dalis čia Tęsiame pasakojimą apie Lenkijos ir Lietuvos pasienio gyventojų pastangas įtvirtinti ir apginti Lietuvos nepriklausomybę. Seinijos pietiniuose pakraščiuose vyravo lenkai. Jų reikalus aktyviai palaikė dvarininkai. Pažymėtina, kad lenkai sujudo organizuotis anksčiau nei lietuviai, tad buvo už juos geriau įsitvirtinę. 1918 m. spalį Kapčiamiesčio lenkai įkūrė savo pašto įstaigą, kuri …

Toliau skaityti „Kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės atgarsiai dokumentuose ir žmonių atsiminimuose (2 dalis)“

Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, reikėjo dėti dar nemažai pastangų nepriklausomybei apginti, įtvirtinti, susitvarkyti santykius su kaimynais ir kt. Lietuvai ypač sunkiai sekėsi rasti bendrą kalbą su Lenkija, kuri nepriklausomybę paskelbė 1918 m. lapkričio 11 d. Pirmajam pasauliniam karui baigiantis, lietuvių ir lenkų santykiai Seinų krašte įgijo politinio atspalvio. Lietuvos ir Lenkijos …

Toliau skaityti „Kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės atgarsiai dokumentuose ir žmonių atsiminimuose (1 dalis)“

2017-05-12 (penktadienį) interneto portale punskas.pl pasirodė Eugenijos Pakutkienės straipsnis „Apie Vinikaičius“, kurį autorė parašė remdamasi mokytojos Kastulės Jankauskienės iš Punsko, jos tėvo a. a. Juozo Vinikaičio pusseserės iš Marijampolės Onos Sabaliauskienės (Nevulytės), kilusios iš Didžiulių kaimo, ir Eugenijaus Petruškevičiaus iš Suvalkų pasakojimais. Straipsnio pradžioje rašoma: „Juozo ir Rožės (Lukoševičiūtės) Nevulių šeimoje užaugo keturios dukros ir …

Toliau skaityti „Straipsnis „Apie Vinikaičius“. Mano pastebėjimai ir papildymai“

Mes beveik kap broliai su Viktoru Vinikaicų, ba jo ir mano tas pats buvo patėvis Kupstas Juozas. O buvo tep. Kap jis liko su savo mamu našlaitis Navasodėj, tai pas juos atėjo Kupstas nuo Dusnyčos užkuru. O kap jo mama numirė, tai mano mama ištekėjo už to Kupsto. O kap jau buvau ženota, tai pora …

Toliau skaityti „Graži atmintis“

Gegužės 5 dieną į Anapilį iškeliavo Punsko krašto mokytojas ir visuomenininkas, buvęs Punsko lietuvių kultūros namų vedėjas Valentas Čėpla.  Valentas Čėpla gimė 1941 m. rugsėjo 14 d. Punsko kaime. Baigė Punsko pradinę ir vidurinę mokyklas. Studijavo istoriją ir geografiją. Dirbo Punsko mokyklos mokytoju. 1965–1972 m. buvo Punsko lietuvių kultūros namų vedėjas.   Apie velionį pasakoja buvusi …

Toliau skaityti „Mokytojui ir visuomenininkui Valentui Čėplai atminti“

Prodziedulis Tamošus Lastauskas paėjo iš Lietuvos, jis turėjo du sūnus: Jurgį ir Marcynų (lankiškai jis buvo užrašytas Marceli, bet visų vadzytas Marcynu). Iš pasakojimų žinau ir mūs giminaitis Vincas Češkevičus (s. Motiejo, gimis 1896-05-30) savo prisiminimuose rašė (18–19 psl.): „Iki 1914 m. daugiau nei 50 Aradnykų žmonių pačioj savo jaunystėj išvyko į Ameriką laimės ir …

Toliau skaityti „Lastauskai“

Gegužės 5 dieną į Anapilį iškeliavo Punsko krašto mokytojas ir visuomenininkas, buvęs Punsko lietuvių kultūros namų vedėjas Valentas Čėpla.  Valentas Čėpla gimė 1941 m. rugsėjo 14 d. Punsko kaime. Baigė Punsko pradinę ir vidurinę mokyklas. Studijavo istoriją ir geografiją. Dirbo Punsko mokyklos mokytoju. 1965–1972 m. buvo Punsko lietuvių kultūros namų vedėjas. Jo vadovavimo laikotarpiu Punsko …

Toliau skaityti „Į Anapilį iškeliavo mokytojas ir visuomenininkas Valentas Čėpla“

Neseniai LLD būstinėje Seinuose su mokytoja Kastule Jankauskiene lankėsi jos tėvelio a. a. Juozo Vinikaičio pusseserė iš Marijampolės Ona Sabaliauskienė (Nevulytė). Ji 1941 m. su tėvais išvyko iš gimtųjų Didžiulių kaimo Lietuvon ir ten vėliau sukūrė šeimą. Onutė Nevulytė 1953 m. baigė medicinos seserų mokyklą Kaune, po to laborantų kursus Marijampolėje ir Kaune. Beveik 40 …

Toliau skaityti „Apie Vinikaičius“

 Gegužės 4-oji – ugniagesių globėjo šv. Florijono diena. Žagarių ir Aradnykų ugniagesių grupė jį pagerbė gegužės 7 d. kun. Petro Gucevičiaus atnašautose šv. Mišiose Žagarių bažnytėlėje. Vitas Lastauskas iš Aradnykų pasakoja: – Seniau savo Aradnykų klube rinkomės, o nuo kelerių metų prisijungėm prie Žagarių ir sueinam Žagarių gaisrinės salėj, jei koks minėjimas arba šventė. Gaisrininkus …

Toliau skaityti „Ugniagesių globėjo šventė“

Gegužės 2 d. Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazijoje vyko netradicinio ugdymo diena – „Kariuomenės diena“. Visą dieną vyko įvairūs kariniai užsiėmimai. Mokiniai mokėsi rikiuotės elementų, ugdė taiklumo gebėjimus šaudant, dalyvavo estafetėse, karinės taktikos pratybose, gilinosi į topografijos mokslą. Renginio metu punskietis Sigitas Birgelis papasakojo apie partizanų kelius į Vakarus, parodė filmą „Baladė apie Rimvydą …

Toliau skaityti „„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ Merkinėje“

Balandžio 25 ir 26 dienomis pas Lenkijos lietuvius viešėjo filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, kraštotyrininkas, daugelio knygų autorius Benjaminas Kondratas. Seinuose, Suvalkuose ir Punske jis pristatė savo naujausią knygą „Kūrėjų pėdsakais Seinų ir Suvalkų krašte“. sb, punskas.pl