Lapkričio 20 dieną sukako 92 metai, kai Punsko kapinėse buvo sušaudytas Lietuvos savanoris ir šaulys Jonas Murauskas. Apie tai pasakoja Suvalkuose gyvenantis valinčiokas Juozas Vaznelis. Kviečiame pasižiūrėti mūsų reportažo. (sb), punskas.pl
Mokslo žinios vis dažniau pateikiamos ir moderniomis interaktyviomis priemonėmis. Internete adresu www.ldkistorija.lt galima rasti įvairiausių straipsnių ir filmų apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją. Svetainėje LDK istorija suskirstyta laikotarpiais: nuo valstybingumo sukūrimo iki krikšto (XIII–XIV a.), nuo krikšto iki Liublino unijos (XV–XVI a.), nuo Liublino iki Tvano (XVI vidurio – XVII a.), nuo Tvano iki Apšvietos …
Šiandien – lapkričio 14 dieną – sukanka 70 metų, kai ministrai Jonas Pranas Aleksa ir Mykolas Krupavičius bei buvęs šalies prezidentas daktaras Kazys Grinius lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune įteikė Memorandumą. Tai buvo vienas šviesiausių politinių ir diplomatinių įvykių Lietuvos istorijoje Antrojo pasaulinio karo metais bei labai svarbus Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės …
Toliau skaityti „Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos dokumentas“
Kaip mirimo liudijimuose, taip ir kapinių paminkluose glūdi dalis istorijos. Galima perskaityti, kelintais metais kas palaidotas, iš kokio kaimo, miesto, kiek kam metų buvo, ir pagal tai atsekti ir patikrinti bažnytinėse mirimų knygose. Paskaičiavus metus nesunku rasti krikšto metrikus. Iš anuometinių įrašų sužinosime dar daugiau: tėvų vardus, pavardes, kiek jiems metų buvo, kai krikštijo sūnų …
Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas kartu su žmona buvo suimtas 1956-ųjų spalio 12 dieną Kaune po 12 partizaninėje kovoje praleistų metų. Ta proga Laikinojoje Sostinėje rengiamasi paminėti šią sukaktį: jų suėmimo vietoje bus atidengta atminimo lenta. Popiet, po šv. mišių arkikatedroje bazilikoje, rengiamas iškilmingas minėjimas Karininkų ramovėje. Saugumiečiai apie ieškomą generolą sužinojo iš Karo mokyklos laikų bendramokslio, …
Toliau skaityti „Minimos A. Ramanausko-Vanago arešto ir žūties metinės“
Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemio pušynėlyje žuvo Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas, iš Mockavos kilęs Vytautas Prabulis-Žaibas. Mūsų portale daug kartų rašėme apie Jurgį Krikščiūną ir Vytautą Prabulį, pateikėme nemažai informacijos apie Šlynakiemyje įvykusios tragedijos aplinkybes, paviešinome tų įvykių liudininkų parodymus. Juozas …
Mykolo Biržiškos kronikoje „Vilniaus Golgota“, surinktoje iš 1919-1929 Vilniaus lietuvių laikraščių, Kauno spaudos („Lietuvos“, „Lietuvos aido“), taip pat lenkų ir rusų spaudos, randame ir minėtų datų su įvykiais Seinų krašte. Juos čia ir pateiksime skaitytojams. Kalba autentiška. 1921 m. rugsėjo mėn. 20 d. Klevų kaimo (Seinų aps., apie Kaletniką) J. Leončiką 3 lenkų kareiviai apiplėšė, …
Prieš keletą dienų mus pasiekė žinia, kad Lenkijos pamary mirė Dariaus ir Girėno paminklo Pščelnike, pastatyto lakūnų žuvimo vietoje, uolus saugotojas ir globėjas, Dolsko girininkijos girininkas Piotras Nievinskis (Piotr Niewiński). Daug kam nežinia, kad šio lenko – nepaprastai tauraus ir kuklaus žmogaus – pastangomis šis lietuviams nepaprastai svarbus lakūnų paminklas išliko iki mūsų laikų. Su …
Toliau skaityti „Mirė Dariaus ir Girėno paminklo Pščelnike saugotojas“
(Tęsinys) Tęsiame pasakojimą apie 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje žuvusių Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo ryšininkų Veronikos ir Prano Grigučių likimus. Suimtus Praną Grigutį ir jo žmoną Veroniką saugumas nuveža į Suvalkus. Kalėjimo viršininkas, pamatęs išvargusį ir sušalusį suimtąjį, iškošia: Dać temu dobre miejsce (Šitam duot gerą vietą). Veda jį ilgu tamsiu koridoriumi, jo …
(Tęsinys) Pradžia čia Pasieny nevalia buvo ruošt šokių. Jei kareiviai pamato, kad kur sueina, daugiau jaunimo susiburia, tuoj atėję išvaiko. Sykį vidudienį atėjo muzikantai, jaunimas susirinko, tai 7 metų tokį vaiką pastatėme sargyboje. Tačiau net nepamatėm, kaip tas vaikas kažkur nuėjo, gal pas triušius. Tai tokia lenkė mus perspėjo, kad atsėlina kariškiai. Kai kas spėjo …
Toliau skaityti „Veronika Kazlauskaitė ne tik apie Burbiškių kaimą“
(Tęsinys) 1949 m. gruodžio 14-osios vakarą pas Grigučius (tada jie jau gyveno Šilainėje) atėjo Jurgis Krikščiūnas ir Vytautas Prabulis. – Tik sutemo, o jie jau čia, – pasakoja P. Grigutis, – vadinasi, ne per toli turi slėptuvę. Nuveda juos į sandėliuką be langų. Užžiebia žvakę. Vytautas atsisėdęs apsiverkia ir graudžiu balsu prašo: – Gelbėk, Pranai! …
(Tęsinys) Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas žinojo, kad ginkluoti Lietuvos pogrindžio vyrai, siųsti į svetimą valstybę, jos teritorijoje turi veikti specifiškai, o savo veiksmus derinti su lenkų pogrindžio atstovais. 1947 m. žiemą Pauliukonių sodyboje įvyko istorinis susitikimas: jo metu J. Krikščiūnas-Rimvydas susitarė žodžiu su Suvalkų-Augustavo apygardai atstovaujančiu …
(Tęsinys) Jurgio Krikščiūno adjutantas, Mockavoje gimęs Vytautas Prabulis-Žaibas į Lenkiją atėjo 1945 m. balandį kartu su dešimt partizanų. Apsistojo pas Vaičiuliškių Pauliukonius, ten, šeimininkams padedant, kartu su kitais įrengė tris bunkerius: vieną netolimoje baloje, vadinamoje Kupstynu, kitą – medžiais apaugusiame Kapčiuko kalno šlaite, trečią – troboje po grindimis. Jauni, linksmi ir draugiški miško broliai be …
Beveik šimtametė (98-uosius metus einanti) Anelė Maksimavičienė iš Ožkinių kaimo gali papasakoti labai daug iš mūsų krašto audringos istorijos. Neįtikėtina, bet jos prisiminimai siekia net kovų dėl Seinų ir savanorių laikus. Anelė prisimena, kaip vienplaukė mama bėga nuo kalnelio, mojuoja skarele ir, giedodama Lietuvos himną, šaukia: „Anelka! Greitai skink gėles ir lėk į Punską – …