1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemio pušynėlyje žuvo Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas, iš Mockavos kilęs Vytautas Prabulis-Žaibas. Pušynėlio rytų šlaite, kur prieš 63 metus buvo įrengtas partizanų bunkeris, šiandien tūno dauba, o šalimais yra kuklus prieš kokius 20 metų pastatytas antkapinis paminklas. Bandau …
Mano mama Marijona Krijerytė iš Pelelių. Ji mirė sulaukusi 87 metų. Stasys Krijeris buvo žinomas kalvis, o Juozas Krijeris – siuvėjas. Štai neseniai gavau laišką nuo Lažaunyko iš Amerikos. Ten prieš karą išvyko trys tėtės broliai, o jo sesuo buvo susituokusi su Lažaunyku. Kai mano tėtė mirė, man buvo pusantrų metukų. Prieš karą iš Burbiškių …
Toliau skaityti „Veronika Kazlauskaitė ne tik apie Burbiškių kaimą“
Prieš 776 metus baltų gentys susivienijo ir rugsėjo 22 dieną įvykusiame Saulės mūšyje nugalėjo Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Baltų genčių kalbos ir kultūra turi bendras šaknis. Todėl tą vakarą uždegta ugnis tampa vienybės, stiprybės ir bendrumo simboliu. Siekiama, kad švenčiantieji pamatytų vieni kitų uždegtus laužus. …
Su Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotoju Jonu Vaičiuliu važiuojame į kaimą, kurio pavadinimas kilęs iš lietuvių kalbos žodžių „vidus“ ir „giria“ junginio. Šis kaimas nusidriekęs 12 km į pietryčius nuo Punsko ir apie 10 km į šiaurę nuo Seinų. Jo vardas, kaip jau supratote – Vidugiriai. Šiuo metu kaime gyvena per 90% lietuvių. Čia kertasi keli …
„Kai mus okupavo, – pasakoja beveik 100-metė Anelė Maksimavičienė iš Ožkinių, – mano brolis Jonas Pajaujis išvažiavo mokytis į Lazdijus, kur buvo perkelta Seinų gimnazija. Aš Punske baigiau pradžios mokyklą, ir tėvai toliau manęs neleido – nenorėjo, kad lenkiškai mokyčiaus. Būdavo, samdydavo daraktorius. Tie daraktoriai – tai mokytesni ūkininkų bernai. Tas, kas turėdavo vieną vaiką, …
Toliau skaityti „A. Maksimavičienė: Apie tarpukarį, karą ir pokarį“
Iš ciklo „Gyvoji istorija“ 98-uosius einanti Ožkinių kaimo gyventoja Anelė Maksimavičienė yra nepaprastai šviesaus ir logiško mąstymo moteris. Kitados ji pasižymėjo labai gražiu balsu ir buvo viena iš ryškiausių mūsų krašto liaudies dainininkių. Dabar ji vertingos informacijos apie Punsko krašto istoriją šaltinis. Nors jau ne visada gali atminti, kuriuo laiku buvo vienas ar kitas labai …
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija paminėjo Laisvės kovų muziejaus veiklos 20-metį. 2012 m. rugpjūčio 9 d. renginyje dalyvavo laisvės kovų dalyviai, buvę politiniai kaliniai, tremtiniai bei jų artimieji, taip pat garbingi svečiai iš Vilniaus, Lazdijų savivaldybės, Alytaus, Varėnos rajonų, Druskininkų tremties ir rezistencijos muziejaus. Renginio metu skambėjo dainos, kurias atliko laisvės kovų dainų ansamblis „Žilvitis“, Lazdijų …
1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje žuvo Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei iš Mockavos kilęs jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas. Sužinoję, kad Gulbiniškių kaime šalia Marijampolės gyvena anų įvykių liudininkas Sigitas Valinčius, nuvykome jo pakamantinėti. Vylėmės sužinoti ką nors daugiau apie Lietuvos partizanų didvyrišką mirtį, o gal atskleisti …
Didžioji sangrūdiečių šventė – šv. Baltramiejaus atlaidai šiemet neatsitiktinai sutapo su knygnešio Vinco Markevičiaus iš Giluišių kaimo pagerbimo diena. Artėja mokslo metai – Mokslo ir žinių diena, tad verta prisiminti, kad ūkininkas V. Markevičius prieš 100 metų Giluišiuose atokiau nuo sodybos įrengė atskirą namelį ir įkūrė jame privačią pradinę mokyklą. Ievos ir Vinco Markevičių šeima …
Šią nuotrauką, kurioje matoma, galima sakyti, prieškario pagaladusės apylinkės panorama, paskolino Artūras Matusevičius iš Ūdininkų kaimo. Ji daryta apie 1969 metus per motociklu važiuojant tragiškai žuvusio Stasio Češkevičiaus laidotuves. Gedulinga eisena su draugų motociklininkų palyda iš Češkevičių namų Galinių kaime. Namų, kurie vėliau – kaip ir kiti – išnyko pasienio ruože. Mat jie deginti, lyginti …
Šiandien minime nusikalstamo Ribentropo-Molotovo pakto 73-iąsias ir Baltijos kelio 23-iąsias metines. Baltijos kelias – visame pasaulyje analogų iki šiol neturintis reiškinys: 650 km ilgio rankomis susikibusių žmonių grandinė, vingiuojanti nuo Vilniaus iki Talino. Kelyje stovėjo apie 2,5 mln. žmonių, iš jų milijonas – lietuvių. Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. …
1939 m. rugpjūčio 23 dieną Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris panaikino ir Baltijos šalių, taip pat Lietuvos, nepriklausomybę. Papildomuose slaptuose protokoluose Estija ir Latvija buvo priskirtos TSRS, o Lietuva palikta Vokietijai. Rugsėjo 28 d. J. Stalinas ir A. Hitleris …
Jono Juravičiaus dėka Seinuose vieši ne tik mokytojai, bet ir kiti svečiai iš Lietuvos. Štai rugpjūtį LLD aplankė Jonas Juravičius su Broniumi Kašelioniu (literatu, spaudos darbuotoju, kraštotyrininku, baigusiu Krikštonių vidurinę mokyklą ir Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, knygų „Dainavos partizanai“ ir „Dainava. Seinų kraštas“ autoriumi) ir ornitologu Česlovu Savicku iš Krikštonių. Pasakojo jie apie …
„Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu ZINKEVIČIUMI, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei žymiausio Lietuvoje kalbos mokslo specialisto išvados Taigi įvardykime, kas buvo baltai arba kur buvo baltų pasaulis? Naujausi hidronimijos tyrimo duomenys rodo, kad priešistorinė rytinė baltų gyvenamo ploto riba vestina per Volgos, Maskvos …
Toliau skaityti „Z. Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą“