G. Nausėda Varšuvoje: nepalaiko ES sankcijų Lenkijai ir nežada įrašų nevalstybine kalba

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė liepos 16 d. su pirmuoju oficialiu vizitu išvyko į Lenkijos Respubliką. Varšuvoje šalies vadovas susitinka su aukščiausiais Lenkijos pareigūnais: prezidentu Andrzejumi Duda, Seimo pirmininku Mareku Kuchcinskiu, Senato pirmininku Stanislawu Karczewskiu, ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir buvusiu premjeru Jaroslawu Kaczynskiu. Vizito metu prezidentas susitiks ir su gausia lietuvių bendruomene Varšuvoje.

 
Prezidentų susitikime buvo suplanuota aptarti dvišalį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, daug dėmesio skirta saugumo situacijai regione aptarti, pasirengimui NATO lyderių susitikimui gruodžio mėnesį, šalių energetinės nepriklausomybės ir transporto infrastruktūros klausimams. Varšuvoje taip pat kalbėta apie tarptautinius santykius: Rytų partnerystės ateitį bei Europos Sąjungos darbotvarkę.
 
Vizito metu G. Nausėda taip pat pakvietė Lenkijos banką atidaryti filialą Lietuvoje, teigdamas, jog toks pokytis prisidėtų prie bankų konkurencijos Lietuvoje ir būtų naudingas šalies žmonėms. Pasak G. Nausėdos, Lenkijos prezidentas A. Duda pažadėjo perduoti šį kvietimą atsakingiems asmenims. 
 
Gitanas Nausėda taip pat pareiškė, kad nepritaria siūlymui įvesti Europos Sąjungos sankcijas Lenkijai dėl šios įvykdytos teismų reformos. Tariamai teismų nepriklausomumą pažeidžianti reforma kritikų įvardijama kaip nesuderinama su europinėmis vertybinėmis ir demokratijos reikalavimais. Lietuvos prezidento teigimu, šis ginčas turėtų būti sprendžiamas dialogu, o ne ultimatumais. Jis pabrėžė, kad Lenkija teismų reformas vykdo kovodama su korupcija ir sovietine nomenklatūra, be to, Lenkija demonstruoja gerą valią dialogui su ES. 
 
Žurnalistų klausiamas apie Lietuvos lenkų padėtį ir reikalavimus įteisinti rašybą pasuose valstybine kalba, Gitanas Nausėda pabrėžė, kad rinkimuose jį išskirtinai vieningai palaikė Lietuvos lenkai ir kad toks palaikymas liudija paramą jo rinkimų laikotarpiu deklaruotoms pažiūroms. Asmenvardžių rašymo pasuose klausimu G. Nausėda rinkimų kampanijos metu nedviprasmiškai pasisakė už įrašų nevalstybine kalba įteisinimą papildomų įrašų skyriuje, pagrindinį įrašą paliekant tik valstybine kalba. Tai su Lietuvos Konstitucija suderinama, Konstitucinio Teismo palaikymo sulaukusi, Latvijoje sėkmingai veikianti politika. Primename, jog Lenkija ne kartą gyrė Latviją už Latvijos lenkų bendrijos teisinę padėtį ir jų teisių užtikrinimą.

„Susitikimas su prezidentu Andrzejumi Duda – glaudus Lietuvos dialogas su Lenkija mums yra strategiškai svarbus ne tik istoriškai, bet ir žvelgiant į Lietuvos ateitį. Kalbėjausi su prezidentu apie buvusius prezidento Valdo Adamkaus santykius su tuometiniu Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu. Pirmiausia turiu mintyje iki 2009 metų gana aktyviai veikusį Prezidentų konsultacinį komitetą, kuriame patarėjai užsienio politikos klausimais ir kiti specialistai galėjo aptarti aktualią situaciją ir ieškoti sprendimų būdų. Aš pasiūliau atgaivinti šį formatą ir pradėti tą daryti netrukus. Jau rugsėjo mėnesį būtų galima inventorizuoti dabartinę dvišalių santykių būklę, rasti tuos taškus, kuriais mes turime pasistūmėti į priekį“, – vizitą komentavo Gitanas Nausėda.

 

2 atsakymai į “G. Nausėda Varšuvoje: nepalaiko ES sankcijų Lenkijai ir nežada įrašų nevalstybine kalba”

  1. Man labai smalsu sužinoti kaip Lenkijoje rašomos lietuviškos pavardės pasuose iš pirmų lūpų.Juk pas juos tokios raidės kaip š ,č gal yra ir daugiau neegzistuoja.Taigi ilgą laiką laužomos ietys ir Lietuvoje dėl w ir kitokių rašymo pasuose.Kiek žinau seime egzistuoja dvi versijos -šias raides rašyti pirmame ir antrame puslapyje.Labiausiai problemas kelia tai lenkakalbiai Lietuvos gyventojai.Latviai šią problemą išsprendė tai rašydami antrame puslapyje.Kažkodėl niekas labai nesipiktina ir jokių neigiamų komentarų negirdėjau nei iš ten gyvenančių lenkų nei kitų tautybių kurių pavardėse yra šios raidės.Pirmame puslapyje valstybine kalba parašyta pavardė o antrame prigimtine kalba pavardė.Gal pas Lietuvos lenkakalbius priežastys visai kitos.Gal jie niekaip negali susitaikyti kad tai Lietuva ir įstatymai dėl valstybinės kalbos vartojimo kitokie.Kartais susidaro toks įspūdis kad tos jų gyvenamos teritorijos randasi ne Lietuvoje ir jie nori savos tvarkos.Tas liečia ir švietimą ir gatvių žymėjimą ir daug visokių kitokių veiksnių.Žinoma kad Lenkija mums svarbi kaip strateginė partnerė ir kaimynė kartu praeityje buvusi bendroje LDK valstybėje ,tačiau šie visi klausimai turi būti sprendžiami pariteto ir tarpusavio pagarbos klausimu ,nepažeidžiant nei vienos pusės interesų.Tikiuosi kad šie klausimai pagaliau bus išspręsti visam laikui ir pagaliau neliks jokių ginčijamų klausimų.Kaimynai turi gyventi kaip broliai.

  2. Šis pirmasis J.E.Prezidento V.Nausėdos apsilankymas Varšuvoje yra ženkliai per ankstyvas, juk dar nėra sudėliota prezidento patarėjų komanda , nėra naujos Vyriausybės /dabartinė veikia tik laikinai/.Toks nepaaiškinamas naujai paskirto Prezidento skubotumas neigiamai atsilieps Lietuvos interesams ir galimai tuo pasinaudos kaimyninės šalies politikai.Antra,- Lietuvos politinis elitas turi pagaliau suvokti,kad Lenkijai Lietuva nėra labai svarbus ,tuo labiau strateginis, partnėris.Tai atspindi ir labai žemas Lenkijos pagrindinės žiniasklaidos šiuo vizitu susidomėjimas, o Lietuvos viešoji erdvė pertekliniai teigiamai vertina šio susitikimo reikšmę. Trečia,- keista tai,kad prieš išvykstant į Varšuvą J.E.Prezidentas G.Nausėda susitiko su Lietuvos lenkakalbę bendruomenę / neteisingai vadindamas ją Lietuvos lenkų tautinė mažuma /, bet nesusitiko su Lenkijos lietuviais, – šis susitikimas įvyko,deja, baigiantis oficialiam vizitui. Jeigu santykiuose su Lenkija Prezidentas G.Nausėda pasirinks eksprezidento V.Adamkaus politinį stilių Lietuva atsidurs vasalo padėty Lenkijos atžvilgiu.Tikėkimes ,kad taip nenutiks.

Komentarai uždrausti.