Kap buvo dziedas su bobu, labai anys buvo biedni, neturėjo nei ko valgyc, nei nieko. Atajo žiema. Pirkelė su vienu lungeliu, ė šalta pirkelėj.
Dziedas sako: „Važiuosiu medzėn, atsivešiu malkų, tai nors paskurensim, ir bus pirkioj šilciau, ir nors ir nedavalgy, ale kap šilumoj, tai bus lingviau mum“. Nuvažiavo dziedas medzėn, žiūri – guli meška ažmigus…