Pasinaudodami palankiomis Europos Sąjungos direktyvomis, gamintojai į rinką išmeta vis daugiau produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praėjusių metų pabaigoje apskaičiavo, kad prekybos vietose tokių maisto produktų jau yra daugiau nei 300.
Tačiau vis plačiau kalbama apie neištirtą GMO poveikį vartotojams, ir kad tai gali atsiliepti jų sveikatai gerokai vėliau, per kelias kartas. VMVT skelbiamame patikslintame parduodamų maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąraše lyderiauja augaliniai aliejai. Parduotuvių lentynose galima rasti net 26 pavadinimų aliejų, kuriuose panaudotos genetiškai modifikuotos sojų pupelės arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš tokių pupelių.
Šiame sąraše – 7 pavadinimų margarinai ir tepūs riebalų mišiniai. Kita didelė grupė gaminių – 43 pavadinimų saldumynai, o didžiausia gaminių grupė – kulinarijos produktai. Net 97 gaminiams ruošti naudotas aliejus su genetiškai modifikuotų sojų pupelių „įdaru“.
Modifikuotų organizmų neišvengsite pirkdami įvairias spurgas, žagarėlius, beliašus, kibinus, čeburekus, kotletus, karbonadus, maltinukus, salotas. VMVT įspėja, kad GMO dozę gausite ir pirkdami majonezą, skrudintą duoną. Skelbti tokių gaminių pavadinimų VMVT nebespėja, nes gamintojai sukuria vis naujų produktų, į kurių sudėtį įeina genetiškai modifikuota žaliava. Kaip pirkėjui išvengti tokių „patobulintų“ produktų, jeigu prekybos centruose nėra joms skirtų specialių lentynų?
Telieka bandyti nagrinėti gaminių etiketes. Kad ir kaip pirkėjai norėtų išvengti GMO, produktų asortimentas sparčiai plečiasi. 2009-aisiais genetiškai modifikuotų (GM) gaminių sąraše nebuvo nė pusšimčio pavadinimų produktų, 2010-aisiais jis ištįso iki 150, o pernai išaugo dar dvigubai.
Pagal ELTĄ