Kiekvieną gavėnios sekmadienį Punske, kaip ir kitose Lietuvos ir Lenkijos bažnyčiose, per šv. Mišias (Sumą) yra giedami Graudūs verksmai.
Graudūs verksmai tai populiarios Viešpaties Kančios apmąstymo pamaldos. Pirmą kartą jos atliktos 1707 m. Šis Kristaus Kančios apmąstymo būdas greitai paplito, kadangi šias pamaldas propagavo kunigai misionieriai liaudiškų misijų ir dvasinių seminarų metu. Graudžių verksmų tekstas du kartus buvo išverstas į lietuvių k. (pirmą kartą dar XVIII a.).
Šiandien Graudūs verksmai yra giedami tik Lenkijoje ir Lietuvoje. Šio liaudiško pamaldumo pradininkai yra lenkai. Lietuvos bažnyčiose Graudūs verksmai išplito XIX a. pabaigoje per Seinų vyskupiją. Lietuvoje pirmą lietuvišką Graudžių verksmų tekstą parengė Seinų vyskupijos kun. Eliziejus Miliauskas apie 1859 m. 1898 m. Seinų vyskupas A. Baranauskas padarė naują Graudžių verksmų vertimą su natomis. Per daugelį metų tekstai buvo daug kartų pertvarkomi. Šiandien Lietuvoje naudojamas variantas remiasi A. Baranausko vertimu.
Graudžius verksmus sudaro trys dalys. Visoms bendra pradžios giesmė „Pro graudžius verksmus giedokim“. Po skaitinio giedama „Giesmė“. Ją keičia „Rauda“. Jai pasibaigus giedamas Garbės himnas „Garbė Tau, Jėzau“. Po himno giedama giesmė „Skundas“. Graudūs verksmai baigiami pabaigos giesmele „Kurs už mus kaltus kentėjai“.
Pirmosios dalies tekstai yra apie Jėzaus kentėjimus nuo maldos Alyvų sode iki neteisingo įskundimo teisme. Antrojoje dalyje apmąstoma Kristaus plakimas, vainikavimas erškėčiais ir pasmerkimas mirti. Trečiojoje – tai, ką Jėzus yra iškentėjęs savo kelionėje į Kalvarijos kalną ir prikaltas prie kryžiaus.
Graudūs verksmai, greta Kryžiaus kelio, yra labai svarbios gavėnios pamaldos, žadinančios apmąstymus apie kančios esmę, taip pat apie savo gyvenimą ir elgesį, kadangi esame atpirkti labai didele kaina.
sb, punskas.pl