Lietuvos ir Lenkijos santykius ir toliau temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį.
Vakar, lapkričio 7 dieną, Augustave vyko baigiamasis Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų susitikimas, kuriame šį kartą dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos tautinių mažumų mokyklų mokinių tėvų atstovai.
Ketvirtajame Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės ekspertų darbo grupės susitikime nerasta bendrų sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo.
Lenkų delegacija, kaip ir ankstesniuose susitikimuose, laikėsi nuomonės, kad jeigu nebus pakeisti kai kurie Lietuvos švietimo įstatymo nuostatai, nebus visiems priimtinos situacijos. Lietuvos švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys nesutiko su šiuo lenkų nusistatymu. Jis dar kartą pakartojo – Lietuvos švietimo įstatymas keičiamas nebus.
Punsko bendruomenės narė Zita Ivoškienė pažymėjo, kad aktuali lietuviškų vadovėlių problema, kadangi pasikeitus programų pagrindams nėra vadovėlių, iš kurių galėtų mokytis Lenkijos lietuvių vaikai.
Lenkijos lietuviai lenkų kalbos egzaminą laiko tokį patį, kaip ir lenkai – jokių lengvatų nėra. O Lietuvos tautinių mažumų moksleiviams per egzaminą leidžiama padaryti daugiau klaidų nei lietuviams.
„Mano rankose yra tautinės mažumos vaiko tekstas, kur yra 150 žodžių. Šitas tekstas leidžia įstoti į Lietuvos aukštąją mokyklą. Na, niekaip neišeina sutikti su reikalavimu, kad užtektų pusės teksto, ir tai jau lemtų įstojimą į aukštąją mokyklą ir valstybės finansavimą. Primenu, kad išlieka ir mokyklinis egzaminas“, – sakė Lietuvos švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Šiemet tautinių mažumų mokyklos Lietuvoje gaus 21 proc. didesnius mokinių krepšelius. Tuo metu Lenkija pakeisti tautinių mažumų mokyklų finansavimą žada tik nuo 2013-ųjų.
Lenkijos švietimo viceministras Mirosław Sielatycki kalbėjo, kad Lenkija privalo sukurti tokį mechanizmą, kuris leistų tautinių mažumų mokykloms gyvuoti, užtikrinti daugiau lėšų.
„Lieka klausimas, kaip užbaigti šituos metus ir ką darysim 2012 metais? Gal atsiras vienas kitas didesnis rėmėjas, kuris savivaldybę gali paremti – būtent švietimą“, – svarstė Lenkijos Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas.
Daugiausiai lenkų pasipriešinimo sulaukė įstatymo nuostatas, kuris nuo 2013 metų suvienodino valstybinės kalbos egzaminą visiems – tiek lietuviškų, tiek tautinių mažumų mokyklų – abiturientams.
punskas.pl
Ar tik ne perdaug tuose susitikimuose kalbama vien apie lenkų problemas? O kur kalbos ir sprendimai, rūpimais Lenkijos lietuviams klausimais? Įžūlumo viršūnė čia, o ne produktyvios diskusijos. Kaip kokiam turguje dievaži 🙁
Jeigu Lietuvos lenkakalbių radikalų politiniai veiksmai grindžiami nacionalistinėmis nuostatomis būtų teisiškai izoliuoti ir jų įtaka vietinei visuomenei apribojama-nebūtų problemų dėl naujo Švietimo įstatymo įgyvendinimo, nekiltų įtampa tarp lietuvių ir lenkų,o Lietuvos valstybės prestižas nežeminamas.Pabrėžtina ir tai,kad Lenkijos vykdoma ,,Kresų“ politika ženkliai apsunkina gerų santykių su artimais kaimynais vystymąsi.Tikėkimes,kad minėti santykiai pamažu gerės.