2015 m. birželio 13 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykloje buvo suorganizuotas IV pagarbos žuvusiems pasieniečiams pėsčiųjų žygis „Pasieniečių keliais“. Žygį surengė Pasieniečių mokykla (viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Vytautas Strolia) kartu su viešąja įstaiga RCE (vadovas Andrius Geniušis, Pėsčiųjų žygių asociacijos atstovas Vilniaus regionui) ir Pėsčiųjų žygių asociacija (prezidentas Vidmantas Genys). Iškilmingo žygio atidarymo metu koncertavo vidaus reikalų reprezentacinis orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus.
Daugiau kaip 700 žygeivių išbandė savo jėgas ir ištvermę, pasirinkdami 15, 25 arba 35 km ilgio trasą. Žygio diena tradiciškai buvo karšta, o pabaigoje paįvairinimui – ir lietinga.
Žygeivių gretas sudarė kariai iš įvairių Lietuvos kariuomenės dalinių, kariūnai, Pasieniečių mokyklos kursantai, pasieniečiai, pasieniečių klubo, policijos, ugniagesių gelbėtojų, Lietuvos šaulių sąjungos, jaunųjų šaulių, Pėsčiųjų žygių asociacijos, „Kovo 11-osios gatvės bendrijos“, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, įvairių valstybinių įstaigų ir visuomeninių organizacijų atstovai, svečiai iš užsienio, žmonės, propaguojantys sveiką gyvenimo būdą, šeimos su savo keturkojais augintiniais. Žygeiviai kontrolės punktuose gaivinosi šaltu vandeniu bei vaišinosi pasienietiška koše Medininkų pilyje. Visi žygio dalyviai, sėkmingai įveikę pasirinktą žygio maršrutą, buvo apdovanoti diplomais ir žygio medaliais.
Po žygio mūsų komanda, naudodamasi proga, aplankė Pasieniečių muziejų, kur muziejaus vedėja, vyresnioji specialistė Loreta Dumbauskienė supažindino su muziejuje esančia ekspozicija, susijusia su Lietuvos sienos apsauga ir jos istorija.
Po ekskursijos muziejaus vedėja Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės atstovui šauliui dr. Raimundui Kaminskui įteikė knygą „Pasienietis Gintaras Žagunis“ (autorius – ats. kpt. Vytautas Voveris), o Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkui dim. leitenantui Anicetui Varnui – knygą „Valstybės sienos apsauga 1990-1994 metais“ (autorius – dm. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis).
Taip pat apžiūrėjome nuostabią parodą „Pasai ir asmens dokumentai. XX a. I pusė“. Apie parodos eksponatus papasakojo šios parodos autorius, bičiulis, vidaus tarnybos ats. pulkininkas leitenantas Rolandas Česūnas. Tai jau trečioji personalinė kolekcijos paroda.
Pasak parodos autoriaus, joje eksponuojami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, datuojami 1903–1953 m. Juos buvo išdavusios Rusų carinės valdžios, Vokietijos okupacinės vadovybės I pasaulinio karo metais bei I Lietuvos Respublikos institucijos. Tai daugiausia lietuviški užsienio ir vidaus pasai arba Lietuvos diplomatinėse atstovybėse išduoti įvairūs dokumentai. Yra ir žymių istorinių asmenybių dokumentų, kaip antai: Vasario 16-osios Akto signataro Kazimiero Bizausko užsienio pasas, grafo Adolfo Tiškevičiaus parašu patvirtintas dokumentas, literato Adolfo Daukanto pasas, keletas vadinamųjų „Lozoraičio“ pasų bei Didysis Vilniaus pasas.
Parodos autorius Rolandas Česūnas gimė 1958 m. Krasnojarsko krašte, politinių kalinių šeimoje. Nuo 1991 m. tarnavo pasieniečiu. Tarnybą valstybės sienos apsaugoje baigė 2005 m., turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį. Paskutinės pareigos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (VSAT) Sienos apsaugos valdybos viršininko pavaduotojas.
Įvykusio žygio tikslas – atminti ir pagerbti Laisvės gynimo ir didžiąsias netektis, pirmosios 1940-ųjų metų sovietinės invazijos į Lietuvą aukas, sargyboje žuvusio pasienio policijos Alytaus baro Ūtos pasienio sargybos viršininko Aleksandro Barausko 75-ąsias ir kitų pasieniečių žūties sargyboje metines bei įamžinti istorinių įvykių pasienyje tęstinumą.
