Suvalkuose gyvena nemaža lietuvių bendruomenė. Daug jaunų lietuvių baigę įvairias aukštąsias mokyklas Lenkijoje ir Lietuvoje, bet iki šių metų nebuvo nė vieno, kuris būtų baigęs aukštąją muzikos mokyklą. Šiemet mūsų bendruomenė pirmąkart sveikino muzikę profesionalę – iš lietuviškos šeimos kilusią suvalkietę Jūratę Birgelytę.
J. Birgelytė gimė 1989-05-18 d. Suvalkuose, Stasio Birgelio ir Teresės Balytaitės šeimoje, kurioje dar užaugo jaunesnis brolis Artūras ir sesuo Alina. Šiuo metu brolis studijuoja Gdynėje, o sesuo mokosi gimnazijoje ir lanko Suvalkų valstybinę II laipsnio muzikos mokyklą.
Jūratė nuo ankstyvos vaikystės mėgo muziką ir šokį. Suvalkuose baigė pirmąją 6 metų pagrindinę mokyklą (Kosciuškos g.) ir tame pačiame pastate įsikūrusią pirmąją 3 metų gimnaziją. Nuo pirmos pagrindinės mokyklos klasės pradėjo lankyti Suvalkų valstybinę I laipsnio muzikos mokyklą. Ją baigė kartu su pagrindine mokykla. II laipsnio muzikos mokyklą lankė besimokydama gimnazijoje. Visą laiką mokėsi groti smuiku, o nuo 4 pagrindinės mokyklos klasės dar fortepijonu. Užsiėmimai muzikos mokykloje vykdavo po pamokų.
Besimokydama I ir II laipsnių muzikos mokykloje, dalyvavo įvairiuose muzikos konkursuose ir smuiko tobulinimosi kursuose:
- 2002 m. vasario 18 d. konkurse „Stanislovo Moniuškos gyvenimas ir kūryba“, kurį organizavo Olštino valstybinė I ir II laipsnių muzikos mokykla. Gavo diplomą.
- 2003 m. liepos 6–13 d. I vasaros muzikos kursuose Leboje (smuiko klasėje), kuriuos vedė prof. Konstantas Andžejus Kulka (Konstanty Andrzej Kulka). Už dalyvavimą buvo apdovanota diplomu.
- 2004 m. kovo 10–11 d. Lenkijos smuikininkų ir smuiko mokytojų seminare, vykusiame Balstogės muzikos akademijoje, kurį vedė prof. Kšištofas Podeiko (Krzysztof Podejko).
- 2004 m. liepos 5–16 d. Vasaros muzikos akademijoje Balošicuose (Ilavos apskrityje), vadovaujamoje prof. Karinos Gidaševskos (Karina Gidaszewska).
- 2004 m. rugpjūčio 10–22 d. smuiko meistrų kursuose Gdanske, vykstant IV festivaliui „Musica Festa Gedaniae“. Juos vedė prof. Konstantas Andžejus Kulka.
- 2005 m. I tarptautiniame jaunųjų atlikėjų konkurse „Olimpo Muzicale“ Kaune, kuriame po pasirodymo buvo apdovanota diplomu smuiko klasėje. Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas buvo Saulius Sondeckis – pasaulyje pripažintas dirigentas, pedagogas, profesorius, orkestrų vadovas. Jis J. Birgelytei namuose surengė vieną pamoką. Į šį konkursą Jūratė nuvažiavo viena.
- 2005 m. gegužės 28–29 d. Regioniniame smuiku grojančių muzikos mokyklų mokinių konkurse Olštine. Čia laimėjo III vietą. Konkursą organizavo šio miesto valstybinė I ir II laipsnių muzikos mokykla.
- Tarptautiniuose muzikos kursuose Lancute (netoli Žešuvo), kuriuos vedė prof. Rolandas Baldini (iš Italijos). Kursų tema – interpretacija ir pedagogika.
Baigusi gimnaziją Suvalkuose, toliau mokėsi Varšuvoje. Kyla klausimas: kodėl persikėlė mokytis į Varšuvą? Juk Suvalkuose buvo galima tęsti mokslą valstybinėje II laipsnio muzikos mokykloje. Tačiau Jūratė norėjo daugiau išmokti, o Suvalkuose tokių galimybių nebuvę. Išlaikiusi stojamuosius egzaminus, buvo priimta į Pirmojo valstybinių muzikos mokyklų komplekso Valstybinę Juzefo Elsnerio II laipsnio muzikos mokyklą Miodova g. 22c. Kartu mokėsi ir 22-ojo Emiliano Konopčinskio mokyklų komplekso LXXXIII (83) bendrojo lavinimo licėjuje Konopčinskio g. 4.
Mokydamasi Varšuvoje, o vėliau Balstogėje, apie 5 metus papildomai privačiai mokėsi groti smuiku pas garsų Frederiko Šopeno muzikos universiteto profesorių, smuikininką, kamerinės muzikos specialistą, pedagogą, daugelio tarptautinių smuiko konkursų laureatą Tadeušą Gadziną (Tadeusz Gadzina). Tuo laikotarpiu dalyvavo Lenkijos muzikinių ansamblių konkurse Sochačeve, kur laimėjo II vietą.
Baigusi II laipsnio muzikos mokyklą ir bendrojo lavinimo licėjų bei išlaikiusi stojamuosius egzaminus, 2008 m. buvo priimta į Balstogės Frederiko Šopeno muzikos universiteto Instrumentinės muzikos-pedagogikos fakultetą, įkurtą 1974 m., kur norint gauti magistro laipsnį reikėjo mokytis 5 metus.
Išlaikiusi visus privalomus egzaminus ir gavusi visas įskaitas, ji galėjo ruoštis paskutiniam diplominiam egzaminui. Prieš tai dar turėjo parašyti diplominį darbą tema „Johano Sebastiano Bacho smuiko koncertai ir jų reikšmė didaktikoje“. Reikėjo diplominiam egzaminui pačiai pasirinkti muzikinį kūrinį, kurio atlikimo formą (žanrą) per egzaminą pateikia komisija. Kūrinio atlikimo forma gali būti tokia: sonata, koncertas, kūrinys. J. Birgelytė diplominiam egzaminui pasirinko šiuos kūrinius: Piotro Čaikovskio „Melancholiškąją serenadą“, op. 26, bei Camille Saint-Saёns smuiko koncertą h-moll, op. 61. Šiuos kūrinius ji anksčiau grojo per smuiko rečitalį Suvalkuose.
Laikydama diplominį egzaminą, ji pirmiausia smuiku atliko du kūrinius (koncerto ir kūrinio forma). Jūratei fortepijonu akompanavo Varšuvos Pirmojo valstybinių muzikos mokyklų komplekso Valstybinės Juzefo Elsnerio II laipsnio muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja meno reikalams Anna Misior. Griežė smuiku apie 40 min. Paskui po neilgos pertraukos 2014-06-24 d. vyko atsakomasis egzaminas (parašyto darbo tema). Šį egzaminą Jūratė išlaikė penketui. Gavo smuiko specialybės meno magistro laipsnį ir tapo diplomuota smuikininke profesionale.
J. Birgelytės meno magistro diplomas – tai labai ilgo, sunkaus ir kantraus darbo vainikavimas. Kopiant į muzikinio meno aukštumas, jai reikėjo atsisakyti daug laisvo laiko, kad per 12 metų sugebėtų vienu metu mokytis dviejose mokyklose. Privalėjo ne tik lankyti muzikos pamokas, bet dar mokytis groti namie. Be to, daug laiko užimdavo dalyvavimas įvairiuose konkursuose ir koncertuose. Tam reikia ne tik talento, noro, bet dar didelio darbo, ryžto. Rezultatai negaunami lengvai.
Sveikinu J. Birgelytę, labai gerai išlaikiusią diplominį egzaminą muzikos universitete. Tuo gali džiaugtis ji pati, jos tėvai, brolis, sesuo ir artimieji. Linkiu gauti gerą darbą pagal savo specialybę, geros sveikatos, sėkmės darbuose ir gyvenime.
Dabar Jūratė norėtų mokyti groti smuiku jaunesnius ir kokiame nors orkestre. Taip pat norėtų dalyvauti Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus muzikinėje veikloje. Tokie norai sveikintini. Geriau nereikia. Ji bus labai didelė parama „Ančios“ chorui. Be klasikinės muzikos, Jūratei patinka roko muzika, popmuzika, džiazas. Jos pomėgiai tai sportas, važinėjimas dviračiu, šokiai, lengvasis kultūrizmas.
Kostas Leončikas, punskas.pl
Sonatà [it.<lot. sonare – skambėti], kamerinės instrumentinės (rečiau vokalinės instrumentinės) muzikos žanras; dažniausiai 3–4 dalių; skiriama vienam arba keliems instrumentams, kai kada – balsui ir instrumentui.
Koncèrtas [it. concerto – darna]: 1. viešas muzikos (kai kada ir kitų scenos meno kūrinių) atlikimas; 2. muzikos žanras; muzikinis kūrinys solistui (arba jų grupei) ir kitų atlikėjų kolektyvui (dažniausiai orkestrui), vien tik solistui arba vien tik orkestrui; būdinga ciklinė forma, faktūros ir skambėjimo kontrastai, virtuoziškumas.
Faktūrà [lot. factura – apdirbimas], muzikinio kūrinio techninių išraiškos priemonių išdėstymo ir koordinavimo būdas.
Roko mùzika, lengvosios muzikos rūšis, pagrįsta ritmizuoto bliuzo ir amerikiečių liaudies muzikos sinteze (derinimu, jungimu); turi klasikinės, elektroninės muzikos, džiazo elementų; apima įvairius žanrus (dainas, instrumentines pjeses, vad. roko operas); atsirado XX a. 5 dešimtmetyje.
Popmùzika [angl. pop(ular)music – populiarioji muzika], populiari šiuolaikinė pramoginė įvairių stilių (roko, kantri) muzika; paplito XX a.
Lengvasis kultūrizmas [angl. fitness]: 1. gera žmogaus fizinė būklė, fizinis pajėgumas; 2. pratybos, palaikančios gerą žmogaus fizinę būklę.