Kod?l pykt? sukoncentravome ? Austriją?

Liepos 18-osios popietę praleidau prie televizoriaus, steb?damas Austrijos skandalo priežastis analizuojančias laidas, o internete ? ieškodamas straipsni?, pasakojanči?, kaip oficialiosios Vienos sprendimą paleisti buvus? KGB pulkininką Michailą Golovatovą vertina austriškoji ir rusiškoji spauda.

Gintaras Visockas

Gintaras Visockas

Ne?manoma nepritarti europarlamentarui prof. Vytautui Landsbergiui, kuris, duodamas interviu ?Lietuvos ryto? televizijos žurnalistui Edmundui Jakilaičiui, negail?jo itin pikt? priekaišt? Austrijai, išdavusiai pagrindin? Europos Sąjungos principą: ?Visi ? už vieną, vienas ? už visus?. Akivaizdu, kad oficialioji Viena, pasiskubindama greičiau nei per 48 valandas paleisti KGB pulkininką M. Golovatovą, atsižvelg? b?tent ? Kremliaus interesus, o ? m?s?, lietuvi?, l?kesčius, ? nusispjov?. Akivaizdu ir tai, kad žengdama Lietuvą ignoruojant? žingsn?, Austrija tik dar kartą pademonstravo, jog Europos Sąjungoje n?ra jokios vienyb?s ir jokio solidarumo.

Toje ?Lietuvos ryto? laidoje kalb?jo ir Seimo Užsienio reikal? komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris. Jis pritar? minčiai, jog senoji Europa sunkiai serga, nes moralumą, principingumą ir sąžiningumą dažnai iškeičia ? pragmatizmą, egoizmą ar vienadienę naudą. Ir vis d?lto abu laidos pašnekovai leido suprasti, jog nepritaria vis triukšmingiau pasigirstančioms skeptiškoms nuotaikoms, esą ? ES reikia žvelgti kaip ? vien formaliai egzistuojant? darin?. Laidos svečiai pripažino, jog europietiško skepticizmo jau užtektinai daug esama ir pačioje konservatori? ? krikščioni? demokrat? partijoje, ir su šia srove tenka rimtai pasiginčyti.

Tačiau per Baltijos TV rodyta Aurimo Perednio laida, kurioje d?l austriškojo skandalo ginčijosi Seimo nariai Vytenis Andriukaitis, Stasys Šedbaras bei LRT žurnalistas Tomas Dapkus, ? pasirod? ?vairiapusiškesn?, gilesn?. Nesl?psiu ? labiausiai ?simin? T. Dapkaus pozicija. Jei europarlamentaras prof. V. Landsbergis ir parlamentaras E. Zingeris kalb?jo vien apie Austrijos dviveidiškumą, neprincipingumą, tai žurnalistas T. Dapkus tur?jo drąsos ?vardinti kai kuriuos keistus Lietuvos teis?saugos žingsnius. Omenyje turimi laikotarpiai, kai Lietuvos Generalin? prokurat?ra tik apsimet? tirianti Sausio 13-osios bylą. Tokios laiko atkarpos ? užtektinai ilgos. Akivaizdu, kad Lietuvos teis?sauga šią itin Lietuvos prestižui svarbią bylą kai kada narpliojo vangiai, tarsi nenoromis. Tačiau Lietuvos politikai ir visuomen? tuomet nek?l? dideli? triukšm? ir labai garsiai nesipiktino.

Pasak žurnalisto T. Dapkaus, keistai atrodo ir Lietuvos flirtas su Baltarusija, taip pat neatiduodančia mums vis? Sausio 13-osios ?tariam?j?. Be abejo, Baltarusija ? ne ES nar?. Minskui ? kiti reikalavimai. Ir vis d?lto Baltarusija ignoravo ir tebeignoruoja m?s? teisin?s pagalbos prašymus. O kaip mes elgiam?s tokiais atvejais? Piktinam?s itin sant?riai, pabr?ždami, jog su kaimynu bartis ? neprotinga. Net minči? nekildavę, jog galb?t ir iš Baltarusijos konsultacijoms der?t? atšaukti savo ambasadori?. O kai paaišk?jo, jog m?s? teis?sauga tyčia ar netyčia nenusiunt? ? Minską patikslint? dokument?, niekas nepuol? principingai reikalauti, jog aplaidžiai savo pareigas atlikę tarnautojai nedelsiant atsistatydint?.

?simin? ir T. Dapkaus informacija, esą, šiandien lietuvi? aršiai keikiamas ?Alfa? b?rio vadas M. Golovatovas 1991-?j? rugpj?t? atsisak? paklusti pučist? reikalavimams ir par?m? tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino reformas. Ši M. Golovatovo biografijos detal? Lietuvai tur?t? b?ti svarbi. Žinoma, tai dar nereiškia, kad šiandieninis KGB atsargos pulkininkas tapęs demokratu ar liberalu, žmogaus teises vertinančiu labiau už Rusijos slapt?j? tarnyb? ?sakymus. Tačiau šią informaciją pirmiausiai tur?t? ?sid?m?ti tie primityvieji m?s? patriotai, kurie tesugeba skirti tik dvi spalvas: arba juoda, arba balta.

O štai internetin?je erdv?je aptikau itin verting? fakt?. Austriškame leidinyje ?Die Presse? (pakartojo delfi.lt) rašoma, kad Europos arešto orderis M. Golovatovui išduotas buvo dar 2010-?j? met? ruden?. B?tent 2010-?j? spalio 18-ąją Lietuvos Generalin? prokurat?ra pasiraš? visus b?tinus dokumentus. Tačiau šiandien privačiai saugos tarnybai vadovaujantis ir greičiausiai ? atsargą tik formaliai pasitraukęs KGB pulkininkas net aštuonetą kart? be joki? trukdži? lank?si Europoje. Jei tai, ką rašo austriškas ?Die Presse?, yra tiesa, vadinasi, M. Golovatovo per paskutinius metus be trukdži? važiuota ? Suomiją ir Čekiją. Bet Lietuva kažkod?l visą pykt? sukoncentravusi ? Austriją.

Žodžiu, nor?t?si bent ironiškai paklausti: kada mes savo ambasadorius konsultacijoms atšauksime iš Prahos ir Helsinkio? Jei iš Austrijos reikalaujame absoliutaus principingumo, principingumo reikalaukime ir iš ček?, suomi?. Mano supratimu, Seimo užsienio reikal? komiteto atstovas E. Zingeris, užuot viešai koneveikęs M. Golovatovą (gal jau prasideda rinkim? kampanija ir skambiais pareiškimais siekiama pritraukti b?sim?j? rink?j? simpatijas?), pirmiausiai tur?t? susidom?ti, kod?l m?s? diplomatai, reziduojantys Čekijoje ir Suomijoje, pražiopsojo europietiškas buvusio KGB pulkininko keliones. Gal diplomato darbas jiems tiesiog per sunkus? Gal reik?t? atsistatydinti? O gal M. Golovatovo vizitai buvo pasteb?ti, bet specialiai nuspręsta tyl?ti? O jei specialiai tyl?ta, tai ar tokia taktika pasiteisino?

Nor?t?si paklausti ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko: m?s? slaptosios tarnybos tyčia ar netyčia pražiopsojo KGB pulkininko keliones po Europą? Kad lietuviškieji džeimsai bondai sugeba persekioti bej?gius čeč?n? pab?g?lius ir silpnos sveikatos merginas, ? žinome. Bet vis dar nežinome, kaip Lietuvos slaptosios tarnybos elgiasi, akis ? ak? susid?rusios, pavyzdžiui, su KGB pulkininku iš specialiosios paskirties b?rio ?Alfa?. Omenyje turiu M. Golovatovą, kuris KGB strukt?rose dirba nuo 1972-?j?, kuris sovietmečiu tarnavo asmens sargybiniu Afganistane, kuris šiandien, pasak kai kuri? rus? žurnalist?, vis dar tebedirba Rusjos FSB strukt?roms ? atlieka specialias j? užduotis. Nenoriu sp?lioti, bet tikriausiai m?s? VSD pareig?nai neatrodyt? tokie drąs?s, ram?s, savimi patenkinti, kaip persekiojant Gatajevus ar Kusaitę.

Internetinio portalo lrytas.lt redaktorius Rimvydas Valatka taikliai pažym?jo, komentare tvirtindamas, jog ?senoji Europa jau nebežino, kas yra g?da?, ?šiandien senoji Europa jau tiesiog neriasi iš kailio, l?sdama Kremliui ? užpakal??. ?Lietuvos ryto? apžvalgininkas pateikia ir pat? naujausią išsigimstančios Europos pavyzd?. Vokietijos organizacija ?Werkstatt Deutschland? nusprend? prestižine ?Qadriga? premija pagerbti dabartin? Rusijos premjerą Vladimirą Putiną. Ne už gražias akis, o b?tent už ?pavyzdingą politinę veiklą?. Toks vokieči? elgesys ? pasityčiojimas iš žmogaus teisi?. Laim?, buvęs Čekijos disidentas ir buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas pagrasino atsisakysiąs kadaise gautos ?Qadriga? premijos, jei ja bus apdovanotas V. Putinas. Šis principingas V. Havelo žingsnis privert? vokiečius bent trumpam atsikvoš?ti. Premijos V. Putinas negaus. Bet principingos Lietuvos reakcijos, jei jau principingumo reikalaujame iš vis? aplinkini?, pasigedau. Neteko gird?ti, jog Lietuva aršiai piktint?si premijos ?Qadriga? skirstytoj? žingsniais.

Šiandien belieka džiaugtis, jog Lietuva bent liepos 18-ąją pasielg? vyriškai. Reik?t? pad?koti organizatoriams, kurie prie Austrijos ambasados Vilniuje sureng? užtektinai gaus? ir triukšmingą piketą. Der?t? pasakyti ači? ir televizijoms, kurios apie antiaustriškąj? piketą savo ži?rovams papasakojo išsamiai ir nuodugniai. Tačiau jei jau norime, kad m?s? balsas b?t? girdimas visur ir visada, privalome principingai elgtis ne vien liepos 18-ąją. Ir ne vien kritikuodami Austriją.

Pirmiausiai kritikuokime save, savus. Prisiminkime, kada ir kokiomis aplinkyb?mis ? Rusiją išleidome civili? lietuvi? žudiką sadistą Petrą Raslaną. Gal?jome suimti, gal?jome teisti. Bet pasielg?me bailiai, pragmatiškai. Suprantama, tada, Atgimimo pradžioje, dar buvome silpni. Band?me atsp?ti byrančios Soviet? Sąjungos reakciją. Bijojome, kad Kremliaus atsakas neb?t? per daug skaudus, neb?t? paremtas brutalia fizine j?ga.

Bet juk šiandienin? situacija ? labai panaši. Pabandykime ?sivaizduoti, jog Austrija atiduoda mums KGB pulkininką M. Golovatovą, o mes j? uždarome Lukiški? kal?jimo vienut?je.

Ar Seimo Užsienio reikal? komiteto pirmininkas E. Zingeris dr?st? pasakyti, koks tokiu atveju b?t? Kremliaus atsakas? Labai abejoju, jog Rusija vien apgailestaut?, esą lietuviai su?m? j? itin aukšto rango KGB pulkininką. Veikiant? KGB pulkininką. Neatmetu versijos, jog Kremliaus reakcija b?t? tokia griežta, kad netrukus patys M. Golovatovą paleistume. Gal net atsiprašytume. Gal net g?li? ?teiktume. Kadaise premjeras Gediminas Kirkilas juk ?teik? puokštę g?li? Rusijos lak?nui, pažeidusiam Lietuvos oro erdvę ir keistomis aplinkyb?mis sudaužiusiam savo karo l?ktuvą Lietuvos žem?je. Tą rus? lak?ną reik?jo suimti, reik?jo teisti. O mes jo žmonai ?teik?me g?li? ir su vyru išlyd?jome ? Rusiją kaip geriausius, nuoširdžiausius Lietuvos draugus. Kod?l tada nereng?me gausi? protesto akcij? prie G. Kirkilo kabineto ir Rusijos ambasados Vilniuje? Gal? gale kas dabar pasakys, ar G. Kirkilas pasielg? tikrai neapdairiai, priešui ?teikdamas g?li??

Neteisinu Austrijos politik?, pamynusi? Lietuvos interesus. Tačiau pačioje Lietuvoje regiu tiek daug ?dvigub? standart?? ir ?prorusišk? pozicij??, ?skaitant ir visus pono Viktoro Uspaskich populiarumus, kad kartais kyla li?dna mintis: gal austrai gal?jo nuoširdžiai pamanyti, kad mes tik d?l aki?, tik formaliai medžiojame Sausio 13-osios žudikus?

Gintaras Visockas, www.slaptai.lt