Kristaus krikšto šventė yra švenčiama sekmadienį po sausio 6-osios. Ji plėtoja velykinę Viešpaties Gimimo ir Apsireiškimo prasmę. Kristus mums apsireiškia kaip Sūnus, Dievo Avinėlis, naikinantis pasaulio nuodėmę. Jėzus patvirtinamas kaip Mesijas ir Karalius. Jėzus gauna regimą ir girdimą patvirtinimą. Pirmasis Jėzaus pamatytas ženklas buvo „prasivėręs dangus”. Dangus atsiveria pasauliui. Antrasis ženklas – ant Jėzaus nusileidžianti balandžio pavidalo Dvasia. Šis ženklas nurodo tai, ką skelbė Jonas Krikštytojas, pranašaudamas krikštą Šventąja Dvasia. Trečiasis ženklas yra iš dangaus girdimas Tėvo balsas. Dievas prabyla į pasaulį per savo Sūnų.
Krikštas reiškia pasinėrimą ir išnirimą. Toks yra Jėzaus gyvenimo kelias. Iš Tėvo šlovės aukštybių jis nusileidžia į pačią žmogiškumo gelmę, pasineria Jordano vandenyse ir Kryžiaus mirtyje. Jis išeina iš Jordano, keliasi iš kapo į savo Tėvo šlovę. Kiekvieno iš mūsų krikštu pasikartoja šis slėpinys. Mums taip pat atsiveria dangus, Dievas priima kiekvieną kaip mylimą vaiką.
sb, punskas.pl
Pagal Bažnyčios žinias