Lietuvai šiandien nesiseka, tad laikas atsikratyti naivaus pasitikėjimo savimi ir gręžtis į Skandinaviją, kaip tai padarė Estija. Tai interviu DELFI sakė beveik 20 metų Lietuvoje gyvenantis režisierius, vertėjas, žurnalistas švedas Jonas Ohmanas. Pasak J. Ohmano, mūsų visuomenė sovietmečio sužalota labiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
– Kartu su lietuvių režisieriumi Juozu Saboliumi sukūrėte filmą apie Lietuvos okupaciją „Laisvės trajektorijos”. Kuo šis filmas skiriasi nuo kitų, jūsų sukurtų anksčiau?
– Šis filmas tikrai ne mano ir ne bendraautoriaus idėja. Nėra ko slėpti, tai – Užsienio reikalų ministerijos ir Vyriausybės užsakymas. Jiems atrodo, kad reikia pristatyti Lietuvos praeitį savo visuomenei, taip pat užsieniui – filmas buvo dalijamas ESBO suvažiavimo metu.
Filmas labai sutampa su mano ambicijomis. Gyvendamas čia visko mačiau, pakankamai pažįstu šalį ir jos niuansus. Buvau čia sudėtingomis sąlygomis, mačiau, ką Lietuvos žmonės sugeba.
Tuo pačiu man, kaip skandinavui, tikslinga, kad Baltijos šalys būtų laisvos, nepriklausomos, klestinčios. Šios šalys gali prisidėti prie regiono vystymo, saugumo.
Esu įsitikinęs, kad, kaip filme sako Justinas Marcinkevičius, tauta, arba žmogus, kuris nežino savo praeities, istorijos, lieka vaikas. Ji negali eiti toliau. Reikia žinoti ne tik herojinę istoriją, bet ir apie sudėtingesnius laikus.
