Vasario 18 dieną Vidugirių mokykloje vyko Lietuvos valstybės atkūrimo 96-ųjų metinių minėjimas. Tą dieną į mokyklos svetainę sugužėjo mokiniai, jų tėveliai ir mokytojai. Atvyko ir Punsko valsčiaus tarėjai E. Vailionienė, J. Marteckas bei D. Radzevičius.
Mokykla buvo papuošta tautine atributika bei Lietuvos vėliavos spalvomis, o mokiniai – apsirengę tautiniais drabužiais, su vėliavėlėmis rankose ir šypsena veiduose. Minėdami valstybės atkūrimo metines, visi sugiedojo Lietuvos himną.
„Kas ta Lietuva?
Upė? Ežeras? Kalva?
Gal miestelis ar pilis?
Ne, yra tokia šalis
Su miesteliais, kalvomis,
Su manim ir su mumis.“
Šiuo eilėraštuku 0 kl. vaikučiai pradėjo meno programą, kurią paruošė mokytojos I. Nevulienė, V. Tumelienė ir I. Kalinauskienė. Mokiniai deklamavo B. Brazdžionio, V. Valsiūnienės, A. Matučio bei kitų lietuvių poetų eiles apie Tėvynę. Eilėraščių posmai susipynė su 0–III kl. mokinių šokamais liaudies šokiais bei skambiomis dainomis „Už žalių miškelių“ ir „Teka saulelė“.
Vasario 16-oji primena mums, lietuviams, visas Lietuvos laisvės kovas, simbolizuoja nepriklausomybės metų pasiekimus. Ši diena pažadina kiekvieno tautiečio širdyje įkvėpimą didžiuotis šalies istorine praeitimi. Turime progą pasidžiaugti savo Tėvynės grožiu.
„Lietuva pasaulyje – tik nedidelis žemės lopinėlis prie Baltijos jūros. Tačiau kiekvienam lietuviui ta žemė pati gražiausia ir geriausia. Ta žemė – jo namai, ta žemė – jo tėvynė“, – susirinkusiųjų širdis suvirpino VI kl. mokinės Viktorijos Grigutytės sakomi žodžiai.
Meno programos pabaigoje, skambant kanklių muzikai, mokiniai visiems svečiams įteikė pačių atliktas trispalves širdeles su šiais K. Vasiliausko dainos žodžiais:
„Geltona spalva – tai saulė,
Žalia – tai laukų spalva,
Raudona spalva – tai kraujas.
Kartu jos – tai Lietuva.“
Su svarbia lietuviams švente visus pasveikino mokyklos direktorė Onutė Samulevičienė. Už gražią meno programėlę padėkojo bei mokinukus saldainiais pavaišino mūsų antrokės Lidutės mamytė Teresė Radzevičienė.
Susirinkusieji nuoširdžiai džiaugėsi, jog galėjo kartu paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
G. Kibyšienė, punskas.pl
Perdedat jūs mokyklų gynėjai. Matyt jos bile kokios buvo, nes uždarė gi tie žmonės, kurie kažkada jose mokėsi. Taip juos išmokino…
Tarėjau,
jeigu mokykloj vyksta kas negerai, tai reikia tai pataisyti, pagerinti, pakeisti, o ne uždaryti mokyklą! Nereikia nesąmonių. O to konflikto, apie kurį pasakoji seniai nėra. Ta lituanistė jau seniai išėjus an emeritūros. O ką padarei, kad to konflikto nebūtų –
juk tu tarėjas?
Broli, spėju, kad šiuos stiprius žodžius parašei daugiau atsižvelgiant į uždarytą didesnę mokyklą. Tarėjus rinkusi visuomenė, o tiksliau uždarytos mokyklos bendriuomenės dauguma, pati pageidavo priimti tokį sprendimą. Pabrėžiu, kad visi uždarytų mokyklų mokiniai toliau tesia mokslus gimtąją LIETUVIŲ kalba. Taigi tautos išdavikais nešauk, nes įdomu ar nuvykęs už Punsko valščiaus ribų pats kalbi lietuviškai.
Vidugiriuose dirbantys mokytojai tikrai labai gerai supranta visuomenę ir ją auklėja. Visas mokykloje vykstančias šventes skiria plačiai bendruomeniai. Čia visi jaučiamės viena, stipri, didelė lietuviška šeima. Minėta uždaryta mokykla niekad nekvietė mokinių tėvų ar vietojos gyventojų pagerbti tautinių švenčių.
Gerb. broli, o ar teko Tau girdėti, kad uždarytoje mokykloje, dėl savo pažiūrių ar gyvenimo būdo, labai vertinga buvusi lietuvių kalbos mokytoja neturėjo vietos mokytojų kambaryje? Tai ar čia buvo elgtasi tautiškai?
Kitą kartą, prieš rašant šmeižiantį komentarą, pasiteiriauk faktų ir įvykio priežasčių.
Apie dabartinius Punsko valsčiaus tarybos narius ir dabartinį viršaitį tikrai istorikai rašys…
Yra toks posakis: „Į istoriją įsirašė aukso raidėmis.“ Kaži kokiomis raidėmis šitie įsirašė?..
Nežinau ar jūsų tarėjai renkami rinkimuose,ar skiriami.Jeigu skiriami,tai padėtis beviltiška,dauguma jų tokie patys ,,pripuolę prie lovio“,kaip ir pas mus.Bet jeigu renkami,tai pabandykit išrinkti kitus,geriausiai pensininkus,jų nėra kuo pagąsdinti.
Ar verta rašyti ir minėti tų tarėjų pavardes, kurie kilojo rankas už mokyklų uždarymą. Dar dabar jie ateina į tokią šventę? Jų pavardes reiktų pamiršti, o ne gerbti. Gerbiama Gražina, rašyk apie šventes, bet bent jau neminėk tautos išdavikų pavardžių. Mokytojas turėtų šiek tiek daugiau suprasti apie visos visuomenės reikalus, turi moralinę pareigą visuomenę auklėti, o ne tik laikytis savo barbo vietos pataikaujant šios dienos tarėjams.
Šaunuoliai, gražus jaunimas auga
gražu