Nors šiuo metu Suvalkuose gyvena daugiau kaip 1000 lietuvių, lietuvių kalbos pamokas, kurios vedamos kelioms tarpmokyklinėms grupėms, lanko tik per 20 mokinių. Pagrindinių mokyklų mokinius ir gimnazistus (jų yra 19) lietuvių kalbos 7-ajame mokyklų komplekse moko mokyt. Teresė Jonuškienė. Vidurinių mokyklų moksleiviams (jų yra 7) lietuvių kalbos pamokas 4-ajame mokyklų komplekse veda mokyt. Birutė Burdinaitė-Ołów. Taip yra dabar.
Lietuvių švietimo tradicijos Suvalkuose gilios. Jos sietinos su Seinų gimnazijos perkėlimu į Suvalkus 1839 m. Po 1863 m. Suvalkų gimnazijoje dar vyko lietuvių kalbos pamokos. Joje mokėsi apie 50 lietuvių. Tarp šios gimnazijos absolventų buvo žymių lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjų, kaip antai: redaktorius ir švietėjas Jonas Kriaučiūnas, rašytojas Vincas Pietaris, pedagogas ir kultūros veikėjas Tomas Žilinskas, poetas Adomas Lastas ir kiti. Šioje gimnazijoje dirbo nemažai lietuvių mokytojų. Po sukilimo prasidėjo represijos, spaudos draudimas, buvo vykdoma rusifikacija.
Naujas lietuvių švietimo Suvalkuose periodas prasidėjo po spaudos atgavimo. Jis sietinas su lietuvių kultūros ir švietimo draugijos „Vienybė“ veikla. Gimnazijos mokytojo Matulevičiaus pastangomis 1908–1912 m. „Vienybė“ organizavo kursus. Juos lankė lietuvių vaikai, kurie nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. Tuo metu Suvalkuose gyveno per 400 lietuvių. Gimnazijoje dirbo penki lietuviai mokytojai.
„Vienybė“ rengė lietuvių vakarus, kurių metu buvo skaitomos paskaitos apie lietuvių kalbos ypatybes, lietuvių būdą ir kt. Draugijos bibliotekoje buvo per 140 knygų ir lietuviškų laikraščių. Ji veikė neilgai, nes nebuvo daug mokančiųjų lietuviškai skaityti. Pirmasis pasaulinis karas nutraukė Suvalkų lietuvių švietimą.
Tik 1962 m., kai Suvalkuose įsikūrė Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos būrelis, prasidėjo švietėjiškas ir kultūrinis darbas. Deja, jis apsiribojo Punsko inteligentų paskaitomis.
Šeštajame dešimtmetyje suvalkiečiai kreipėsi į Suvalkų miesto valdžią, prašydami leidimo mokyti vaikus lietuvių kalbos. Leidimas gautas, bet juo nepasinaudota.
1975 m., kai įsikūrė Suvalkų vaivadija ir miestas pradėjo augti, į jį atsikėlė daug Punsko ir Seinų krašto lietuvių. Sustiprėjo Suvalkų LVKD būrelio veikla. Skyriaus valdybos pastangomis nuo 1985 m. rudens mieste vyko lietuvių kalbos pamokos, kurias vedė pensininkas Jonas Karčiauskas. Pamokos vykdavo šeštadieniais ir sekmadieniais tėvų, kurių vaikai jas lankydavo, butuose. Po metų lietuvių kalbos pamokos buvo perkeltos į Suvalkų LVKD skyriaus patalpas Kovalskio gatvėje, o nuo 1987 m. Gintauto Marcinkevičiaus iniciatyva – į Suvalkų 5-ąją pagrindinę mokyklą. Iš pradžių vaikus mokė Anelė Jasevičienė. Ji su mokiniais parengė vaidinimą, kuris buvo parodytas pas Balytas. Nuo 1988 m. vaikus mokė Kostas Leončikas. Jis mokytojavo 10 metų.
1988/89 mokslo metais Suvalkuose buvo dvi grupės, kuriose mokėsi 21 mokinys. Pamokos vykdavo pirmadieniais ir šeštadieniais. Kiekviena grupė turėjo po 4 pamokas per savaitę.
1991 m. bandyta Suvalkuose įsteigti lietuvišką pagrindinę mokyklą. Deja, dėl mažo tėvų susidomėjimo nepavyko. Dauguma tėvų, turbūt patogumo sumetimais, nenorėjo tokios mokyklos ir šiai idėjai buvo abejingi. Maždaug tuo metu Suvalkų lietuviai pradėjo stengtis, kad lietuvių kalbos pamokos Suvalkų 5-ojoje pagrindinėje mokykloje vyktų atskirame kabinete. Deja, šios idėjos taip pat nepavyko įgyvendinti.
Per minėtą Suvalkų lietuvių švietimo laikotarpį buvo suorganizuota daug kultūrinių renginių, išvykų, vasaros stovyklų. Ne visi mokiniai tuo pasinaudodavo, ne visi dalyvavo saviveikloje, mokėsi lietuviškų šokių ir dainų. Daug jėgų ir darbo įdėjo Teresė Uzdilaitė, Gintautas Marcinkevičius, Irena ir Juozas Degučiai, Alicija ir Algis Uzdilos, Jūratė Kardauskienė ir kt.
Lietuvių kalbos pamokos vidurinių mokyklų moksleiviams Suvalkuose vyksta (Gintauto Marcinkevičiaus iniciatyva) nuo 1998 m. Iš pradžių įsikūrė dvi – jaunesnių ir vyresnių klasių moksleivių – grupės. Kiekvienai buvo skirta po 3 val. per savaitę. Pamokos vykdavo trečiadieniais ir penktadieniais.
Kaip teigia Kostas Leončikas, buvo ir geresnių, ir blogesnių laikotarpių. Nemažai vaikų nenorėjo mokytis ir praleisdavo pamokas. Mokykloje buvo rengiamos diskotekos, kurios trukdė ir mokytojams, ir mokiniams. Neretai vaikai tarpusavy kalbėjosi lenkiškai, prastai skaitydavo, dar prasčiau rašydavo, nesuprasdavo daug žodžių. Pasitaikydavo ir incidentų, kai kiti mokyklos mokiniai per pamokas daužydavo į klasės duris arba prie klasės langų įvairiai trukdydavo.
Sigitas Birgelis, punskas.pl