Politikai m?gsta pabr?žti, kad atk?rusi nepriklausomybę bei ?tvirtinusi demokratiją Lietuva privalo ne tik spręsti savo problemas, tačiau ir pad?ti šiuo duob?tu, bet vieninteliu keliu žengti kitoms valstyb?ms.

Deja, pastar?j? m?nesi? ?vykiai Vilniaus rajone parod?, kad m?s? valdžiai iškyla b?d? ?gyvendinant demokratinius principus bei sprendžiant jautrius klausimus, susijusius su tautini? mažum? gausiai gyvenamomis teritorijomis.

Birželio pabaigoje Lietuvos lenk? mokykl? mokytoj? draugija ?Macierz Szkolna? išplatino kreipimąsi, kuriuo ragina nesilaikyti naujojo Švietimo ?statymo nuostat? bei piktybiškai nedidinti lietuvi? kalba mokom? dalyk? skaičiaus. Kreipimasis iš esm?s ragina niekinti Lietuvos Respublikos ?statymus, nes jaučiama, kad bent min?tame regione tai yra ?manoma daryti išvengiant normaliai teisinei valstybei b?ding? pasekmi?.

Linas Kojala

Reaguodama Vyriausyb? dav? tam tikrą ?meduol?? ? 5 proc. padidino prie tautini? mažum? ir mišri? mokykl? mokini? krepšeli? mokamą priedą, taip pat si?lo sudaryti galimybes moksleiviams mokytis lenk? kaip antrosios užsienio kalbos. Tačiau vargu ar tai ? problem? sprendimo b?das. B?tina, kad greta min?t? paskat? sekt? ir ?lazda? ? tarkime, ta mokykla, kuri ignoruoja ?statymus ir pakl?sta ?Macierz Szkolna? raginimams, pereit? tiesiai Švietimo ir mokslo ministerijos, nebe vietos savivaldyb?s, žinion, taip apribojant galimybes savavališkai veiklai.

Problemiškos ir kitos sritys. Prisiminkime pra?jusi? met? pavasar?, kuomet Seime buvo atmestas Vyriausyb?s projektas leisti pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Žinant tai, dar keisčiau skamba šiomis dienomis Kult?ros ministerijoje sudarytos darbo grup?s svarstymai apie galimybę leisti dvikalbius gatvi? ženklinimus.

Jei pirmasis klausimas yra svarstymas d?l asmens tapatyb?s bei susijęs su asmeniniu žmogaus pasirinkimu, tai gatvi? ženklinimas ? kolektyvin?s tapatyb?s klausimas. Nejau iš ties? tikima, kad toks žingsnis pad?s geriau integruoti vietos gyventojus bei užgesins konflikto židinius? O gal šis valdžios veiksmas n?ra banaloka reakcija ? Lenkijos užsienio reikal? ministro Radoslavo Sikorskio raginimą lenk? tautinei mažumai laukti palanki? sprendim? iš Lietuvos valdžios pus?s? Ignoruojama tai, kad daugeliui gyvi prisiminimai apie pirm?j? nepriklausomyb?s met? bandymą Vilniaus krašte kurti lenk? autonomiją, be to, dar ir šiandien viešojoje erdv?je egzistuoja panašius klausimus eskaluojantys priešiški Lietuvai jud?jimai. D?l ši? aplinkybi? dvikalb?s lentel?s tur?t? atvirkščią norimam efektą ir tik dar padidint? ?tampą tarp tautiškai nusiteikusi? lietuvi? ir lenkakalbi? Lietuvos pilieči?.

Tokios kalbos pasigirdo kone tuo pat metu, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo, kad dvikalbiai gatvi? pavadinimai yra ?statymo pažeidimas, ir per m?nes? nurod? lenkiškas lenteles nukabinti. Valstybin?s kalbos serg?toj? pastangos galiausiai buvo vainikuotos s?kme, bet politikai tuoj pat suskubo kelti diskusijas apie ?statymo pažeidimo ?teisinimą. Šiuo atveju veiksmai gal?jo b?ti priešingi: elementariai ?sp?jama, kad vietos valstyb?s tarnautojai (jei toki? atsirast?), vangiai ar apskritai nevykdę LVAT sprendimo, gali b?ti priversti trauktis iš pareig? už piktybin? teisin? nihilizmą.

Akla nuolaidžiavimo politika (turinti itin neigiamas konotacijas istorin?je perspektyvoje), kurią primena pastarieji valdžios si?lymai, problem? neišspręs, o tik dar labiau jas gilins, skatindama lietuvi? ir lenk? priešiškumą. Juk b?tent šis supriešinimas yra didžiausia politin?s monopolinink?s šiame krašte Lietuvos lenk? rinkim? akcijos (LLRA) stipryb?. Tai j?ga, kuri politin? kapitalą kaupiasi kurdama atskirt? lenk? bei juos engianči? lietuvi? ?vaizd?, neturint? jokio realaus pagrindo net ir daugelio blaiviai situaciją vertinanči? lenk? akyse.

Apskritai tokie konfliktai, atrodo, kyla ne tarp Lietuvos lenk? bei lietuvi?, bet tarp išskirtinai LLRA ir visos likusios šalies. Min?tos politin?s j?gos atstovai, pamindami pareigą atstovauti Lietuvai, Europos institucijose šmeižia valstybę, hiperbolizuoja problemas ir ignoruodami realybę kalba apie ?lenk? diskriminaciją?. Suk?rus tokius mitus bei ?vardijant save ?gyn?ju? nuo arši? lietuvi?, yra gerokai lengviau tapti ?takinga politine j?ga. Juk visai šalia 2012 met? Seimo rinkimai bei puiki galimyb? peržengti 5 proc. bals? kartelę.

Dramatizuojant pad?t? pabr?žiami ir išskirtinai blogi Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniai santykiai. Tačiau šioje vietoje ignoruojama tai, kad strateginiai tarpvalstybiniai projektai, susiję su elektros linijomis, atomine energetika, s?kmingai juda ? priek?. Pirmiausia tod?l, kad tarptautin?je politikoje sprendim? variklis dažniausiai yra ne santyki? atmosfera ar simpatijos, bet elementar?s naudos išskaičiavimai.

Tam, kad keist?si situacija, reikia ne lenteles lenk? kalba ?teisinti (juolab kad toks si?lymas Seime v?l greičiausiai patirt? krachą ir suteikt? pagrindo dar vienai pasipiktinimo bangai), o d?mes? koncentruoti ? kitus dalykus. Elementaru, kad šiais laikais kertin? vaidmen? formuojant visuomen?s nuomonę vaidina žiniasklaida. Deja, min?tuose kraštuose d?l ?vairi? priežasči?, tarp j? ir prasto lietuvi? kalbos mok?jimo, dominuoja lenkiška televizija bei vietiniai laikraščiai, kuriuos galimai ne visai teis?tai iš valstyb?s l?š? dotuoja sav? tiksl? siekiančios Vilniaus bei Šalčinink? rajono savivaldyb?s. Vietos gyventojai, kuriems nesudaromos palankios sąlygos alternatyviems informacijos šaltiniams, kurie yra privalomi demokratijos atributai, yra susaistomi su realyb?s neatitinkančiais faktais. Kaip kitaip dar gali b?ti gyvos kalbos, jog to regiono Lietuvos pilieči? pensijas užtikrina LLRA ar Lenkijos valstyb??

Džiugu, kad valdžia prad?jo kalb?ti apie planus tobulinti vietos infrastrukt?rą (pvz., asfaltuoti žvyrkelius), statyti stambius objektus ir kitomis panašiomis priemon?mis gerinti bendrą ekonominę situaciją sąlyginai investuotoj? primirštame regione. Šios problemos dažnai be pagrindo buvo politiškai susiejamos su tautine nesantaika. Vis d?lto šios pastangos galimai nueis perniek, jei vietos gyventojams bus pateiktos kitoje šviesoje, pvz., kaip išskirtinai LLRA darbo vaisius. Tod?l turi b?ti kovojama ne tik su neteis?tu spaudos leidini? dotavimu, bet ir visomis išgal?mis (pvz., nepriklausomo leidinio lenk? kalba suk?rimu, ką si?lo ir Vilniaus rajono gyventojas, politikas Ryšardas Maceikianecas) siekiama, kad vietos gyventojai neb?t? apipilami tendencinga informacija.

Ypatingai svarbi užduotis laukt? politik?, kurie privalo si?lytis vietos rink?jams kaip alternatyva regione absoliučiai jau beveik du dešimtmečius dominuojančiai LLRA. Toks autoritarinius režimus labiau primenantis vienos partijos valdymas tam tikrais atvejais prived? prie savivaliavimo, kuris toli gražu ne visuomet atspindi paprast? rink?j? nuomonę. Iš to išplaukia si?lymai kurti alternatyvią ?statymuose nustatytai švietimo sistemą, taip pat ima egzistuoti uždari socialinio lojalumo savivaldyb?se tinklai, gajus apsuptos tvirtov?s mitas. Tik susitelkę opozicijos politikai bei prasmingos rinkim? programos, partij? d?mesys regionui, o ne jo laikymas iš anksto pralaim?ta apygarda, gali išspręsti konfliktines situacijas bei išvengti niekam nereikalingos tautin?s nesantaikos.