Minint Vasario 16-ąją peržvelgiau savo ankstesnius atsiminimus, pradėdama okupacijos metais. Kai kurie iš mūsų, ankstyvesnių emigrantų, turbūt gerai pamenam tuos laikus. Tie mūsų minėjimai buvo gausūs, didingi ir liūdni, nes visi gerai suvokėme tuometines Lietuvos gyvenimo sąlygas. Gimus Sąjūdžiui – ėmė atgyti ir mūsų viltys. Gerai atsimenu 1989-uosius metus, kai trijų Baltijos šalių žmonės susikabino rankomis į vieną kelią. Man pačiai teko dalyvauti „Baltijos kelyje“. Pamenu: nors ir jautėme baimę, susijaudinimą, kartu buvome kupini ryžto ir, jei būtų prireikę, pasiaukojimo. Toks buvo mūsų tautos atgimimas. Tikiuosi, visi atsimenate 1990 m. kovo 11-ąją, kai mūsų Tėvynė oficialiai atkūrė Lietuvos nepriklausomybę. Po to buvo Rusijos užpuolimas. Tačiau mūsų broliai ir seserys Lietuvoje turėjo pakankamai ryžto: sukilo ir pasiaukojo – laimėjo „dainuojanti revoliucija“.
Atkūrus valstybę, atėjo laikas kurti naujas institucijas, demokratiją, teisėtvarką, laisvą rinką. Mes užsienyje tuo metu jautėme tik euforiją. Po daugiau nei 50 metų trukusio mūsų tautos naikinimo viską atkurti nebuvo lengva. Juk patirtis buvusi menka, valdantiesiems buvo sunku konsultacijoms pasirinkti tinkamus ekspertus. Buvo klaidų, tačiau jų padaryta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose iš Sovietų Sąjungos išsivadavusiose valstybėse. Mes, užsienio lietuviai, taip pat prisidėjome prie valstybės atkūrimo. Lietuvių Bendruomenė pradėjo stiprią politinę veiklą savo gyvenamuose kraštuose: kad būtų pripažinta Lietuvos nepriklausomybė, kad būtų paskirta jai reikalingos lėšos ir žinovai, kad Lietuva būtų priimta į NATO, taip užtikrinant jos nepriklausomybės išsaugojimą. JAV susikūrė APPLE organizacija, skirta padėti mokytojams Lietuvoje. Lietuvių advokatai užsienyje susibūrė padėti sukurti Lietuvos teisėtvarkos sistemą. Mūsų bendruomenių nariai dirbo LR Seime – Palubinskas, Dudėnas, Bobelis. Lietuvos Prezidentu tapo Valdas Adamkus, kariuomenės vadu – generolas Kronkaitis. A. a. Vaiva Vėbraitė tapo švietimo ir mokslo viceministre, Vytas Dudėnas – finansų ministru.
Šiandien, po 22 metų, mes nesame tokie pat vieningi. Mūsų ryšiai su Lietuva silpnėja, mes silpnėjame. Kas atsitiko? Šiandien, peržvelgdamas Lietuvos spaudą, randi tik pesimizmą, negatyvumą, pasidavimą. Taip, Lietuvoje didelė problema yra korupcija. Bet ji yra visur. Juk ir mes gyvename Amerikos korupcijos sostinėje – Čikagoje. Lietuvos teisėtvarkos sistema yra silpna, emigracija auga, spauda retai pateikia išsamesnes analizes. Žmonės mažai kuo pasitiki. Šiandien Lietuvoje skaitome tik apie skandalingas bylas: Uspaskicho, Paberalio, Pociaus ar Kedžio istoriją.
Tačiau turime atsiminti, kad nepriklausomybė buvo atkurta tik prieš 22 metus. Po 50 metų žiaurios okupacijos bei diktatūros reikia laiko demokratijai ir kritiškai mąstysenai subręsti. Taip, Lietuvoje piliečiai turi teisę balsuoti, valdžia yra piliečių renkama, žmonės turi teisę į nuosavybę, plečiasi privatus verslas. Tačiau ir Amerika šiandien, po daugiau kaip 300 metų, tebetobulina savąją demokratiją. Demokratija negimsta per naktį. Todėl ji turi būti geriau suprantama, gerbiama ir remiama.
Yra kuo Lietuvoje ir pasidžiaugti. Lietuva yra Jungtinių Tautų (UN), NATO, Europos Sąjungos ir dar kitų tarptautinių organizacijų narė.
Šių metų „Wall Street Journal“ skelbia, jog pagal 2012 metais Heritage fondo paruoštą ekonominės laisvės indeksą Lietuva iš 179 kraštų užima 23 vietą. Europos Komisijos direktoratas, atsižvelgdamas į ekonominius ir finansinius rodiklius, teigia, jog Lietuvoje esama stiprių ekonomikos atsigavimo požymių, nors vietiniai reikalavimai ir didėja. Stipri Vyriausybės biudžeto kontrolė, deficito sulaikymas ir planavimas rodo gerus rezultatus. Žurnalas „Forbes“ teigiamai vertina Premjero Andriaus Kubiliaus valdymą finansinės krizės metu. Roterdamo Erasmus universiteto Ekonomikos fakulteto asociacija Premjerui Andriui Kubiliui paskyrė „Pasaulio lyderio“ apdovanojimą. Nors Lietuva smarkiai nukentėjo nuo krizės, jos ekonomikos atsigavimas trečiąjį ketvirtį buvo pats sparčiausias Europos Sąjungoje. Lietuvos laisvosios rinkos institutas numato, jog 2012 metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 4.6 procentais, apie 2 procentus turėtų sumažėti nedarbas.
Lietuva yra palankus kraštas investuoti. Lietuviai moka daug kalbų, pagal aukštojo išsilavinimo procentą Europos Sąjungoje užima vieną pirmųjų vietų. Lietuviai yra kūrybingi. Tai, pavyzdžiui, rodo lietuvių indėlis kuriant priešvėžinius vaistus „TevaGrastim“, kurie yra veiksmingesni ir pigesni, taip pat lietuvių biotechnologų sukurti fermentai, genų tyrėjams leidžiantys tris kartus greičiau gauti eksperimentų rezultatus, ar lietuvių sukurtos lazerinės technologijos, naudojamos garsiausiose pasaulio įmonėse. Lietuvoje teikiamas didžiausias interneto greitis – 31.89 mbps. Palyginimui – Amerikoje interneto greitis siekia tik 12.29 mbps.
Didžiausias tautos turtas yra jos žmonės, gyvenantys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Užsienio lietuvių, gyvenančių demokratiniuose kraštuose, patirtis ir parama yra ypač svarbi. Valstybės valdymas demokratinėje visuomenėje priklauso visiems tos šalies žmonėms. Tam, kad įvyktų tam tikri pokyčiai, kad būtų sukurta tvirtesnė demokratija, neužtenka tik politikų veiksmų – reikalingas visos kritiškai mąstančios visuomenės balsas. Svarbu suprasti, jog tik buriantis, atvirai diskutuojant, aktyviai dalyvaujant šalies gyvenime ir prisiimant atsakomybę galimi teigiami pokyčiai. Lietuva pasikeis tik tada, jei žmonės to reikalaus: balsuos, agituos, garsiai išsakys savo nuomonę. Demokratinės valstybės galia – jos žmonės. Todėl tauta, norinti pokyčių, turi naudotis šia savo privilegija.
Regina Narušienė, J.D.
2012 m. vasario 16 d.