Mirė Gintautas Iešmantas

Kaip praneša Lietuvos rašytojų sąjunga, rugsėjo 4 dieną Vilniuje mirė Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, žurnalistas, rezistentas ir politinis kalinys Gintautas Iešmantas.

Velionis palaidotas rugsėjo 7 d. Antakalnio kapinėse Vilniuje.

iesmantasGintautas Iešmantas gimė 1930 m. Vilkaviškio rajono Šūklių kaime. Mokėsi Griškabūdžio pradžios mokykloje, vėliau Šakių gimnazijoje. 1949-1953 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, kur įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę. Baigęs institutą dirbo žurnalisto darbą įvairiose redakcijose. 1974 m. rugsėjo 6 d. G. Iešmanto bute buvo padaryta krata, kurios metu konfiskuota patriotinė poezija. Dėl joje reikštų laisvės siekių Iešmantas buvo pašalintas iš žurnalisto darbo bei Lietuvos žurnalistų sąjungos. Vėliau, dirbdamas Knygų rūmuose bibliografu, įsijungė į pogrindinę veiklą. 1980 m. buvo suimtas ir nuteistas 6 metams griežto režimo lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Permės srities lageriuose Urale. 1988 m., reikalaujant užsienio ir Lietuvos visuomenei, iš tremties paleistas. Grįžęs į Lietuvą įsijungė į Sąjūdžio veiklą. Buvo Lietuvos Kovo 11-osios akto signataras. Atkuriamajame Seime buvo Sąjūdžio frakcijos narys, dirbo Švietimo, kultūros ir mokslo komisijoje.

1992 m. išėjo į pensiją ir atsidėjo kūrybiniam darbui. Pirmoji G. Iešmanto poezijos knyga „Prisikėlimo šventė“ pasirodė 1990 m.  Joje publikuojami lageriuose ir tremtyje parašyti eilėraščiai. Nepriklausomybės laikais G. Iešmantas išleido beveik keturiasdešimt poezijos knygų.

Bibliografija

Prisikėlimo šventė: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1990 m.;

Šventieji Nemuno krantai: eilėraščiai. – Periodika, 1990 m.;

Esmės ieškojimas: eilėraščiai. – Vilnius: Žinijos draugija, 1991 m.;

Peilis į širdį: eilėraščiai. – Vilnius: Žinijos draugija, 1991 m.;

Lietuviškoji misterija: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1992 m.;

Tikrumo pažinimas: eilėraščiai. – Vilnius: Arėjas, 1992 m.;

Pavasario šalnos: eilėraščiai. – Vilnius: Arėjas, 1994 m.;

Kauno elegija: poema ir eilėraščiai. – Kaunas: Atmintis, 1994 m., 1997 m.;

Pasilenk prie versmės: poemos ir eilėraščiai. – Vilnius: Delinga, 1994 m.;

Žydintis vijoklis: eilėraščiai. – Vilnius: Delinga, 1995 m.;

Vėtrų kely: eilėraščiai. – Vilnius: Voruta, 1996 m.;

Pirmykščiai ežerai: poemos ir eilėraščiai. – Vilnius: Voruta, 1997 m.;

Gaisai debesyse: poemos. – Vilnius: Vaga, 1997 m.;

Išbandymas: poema. – Vilnius: Margi raštai, 1998 m.;

Srautas: eilėraščiai. – Vilnius: Margi raštai, 1999 m.;

Liūdesio dainą aš dainavau: eilėraščiai. – Logotipas, 1999 m.;

Gyvybės šaknys: eilėraščiai. – Vilnius: A. Rameika, 2000 m.;

Sulos gėrimas: eilėraščiai. – Vilnius: Biznio mašinų kompanija, 2001 m.;

Agnė: poema. – Vilnius: Knygiai, 2003 m.;

Dangui ir žemei: eilėraščiai. – Vilnius: Žuvėdra, 2003 m.;

Apgultis: istorinė sakmė. – Vilnius: UAB „Knygiai“, 2004 m.;

Mėlynas laivas: eilėraščiai, 1989–2003. – Vilnius: Žuvėdra, 2004 m.;

Amžių vėjas: poemos. – Vilnius: Žuvėdra, 2005 m.;

Rodanti kelią, teikianti prasmę: kalba ir mes. – Vilnius: Žuvėdra, 2006 m.

Nuo 1989 m. vėl Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, nuo 2004 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. PEN klubų narys.

 Rašė politinėmis-visuomeninėmis, literatūrinėmis temomis, švietimo ir kultūros klausimais.

 1990 m. apdovanotas P. Lauritzeno tarptautine laisvės premija (Danija, Kopenhaga), 1999 m. – Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu, 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2003 metais jam skirta Juozo Tumo-Vaižganto premija už publicistiką.

Tebūna Jam lengva Lietuvos žemelė.

punskas.pl