Lapkričio pabaigoje punskas.pl portale buvo publikuotas straipsnis, pavadinimu “Pavardžių keitimo problema Lietuvoje”. Jame buvo pateikta Viktoro Šliaužio informacija, susijusi su jo lietuviškais rašmenimis pateikto vardo ir pavardės įregistravimu Lietuvoje. Viktoras, tai Lenkijos lietuvis, Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientas. Šiuo metu jis gyvena ir dirba Kaune. Čia papildė gydytojų gretas. Būtent Kaune jam teko susidurti su pirmosiomis kliūtimis, keičiant pavardės užrašymą lietuviškais rašmenimis. Reikėjo daug noro, kantrybės ir šiek tiek pastangų pereiti visą sprendimų ir laukimo procesą. Prisiminkime, ką teko išgyventi Viktorui.
Persikėlęs gyventi į Kauną, migracijos skyriuje Viktoras gavo pažymą – leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir lietuvišką asmens kodą. Vėliau jam buvo išduota teisė nuolat joje gyventi. Po to jis pradėjo tvarkyti dokumentus Lenkijoje. 2013 metų liepos mėnesį gavo lenkišką pasą su atnaujinta/susigrąžinta lietuviška pavarde – Viktoras Šliaužys. Kadangi jis gyveno, mokėsi ir dirbo Lietuvoje, turėjo pakeisti pavardę visuose viešųjų įstaigų dokumentuose. Problema iškilo migracijos skyriuje, kur jam buvo pasakyta, jog “<…>pavardės negali užrašyti lietuviškai (lietuviškais rašmenimis), kadangi, pagal naują (2013 m.) vidaus reikalų ministro įsakymą, pažymos išduodamos rašant pavardes TIK LOTYNIŠKOMIS raidėmis (taigi lietuviškos varnelės negalimos)“. Čia jam buvo išduota pažyma, kurioje pavardė užrašyta be varnelių. Su tokia pačia pavarde Viktoras gavo asmens vietos deklaravimo formą, tačiau rimtesnė bėda iškilo SODROJE. „Įsidarbinau Kauno klinikose, gavau SODROS pažymėjimą, kurį išduoda pagal Migracijos tarnybos turimus duomenis. Taigi SODROS sistemoje bei SODROS pažymėjime mano pavardė rašoma taip: SLIAUZYS (be varnelių). Čia atsirado rimtų problemų. Asmens tapatybės kortelėje mano pavardė rašoma su varnelėmis, universiteto baigimo diplome, gydytojo licencijoje – taip pat“, – pasakoja Viktoras. Klinikose jam teko pakeisti darbo sutartį ir pažymėjimą, nes priešingu atveju būtų atsiradę problemų SODROJE. Be to, „Metrikacijos biure sužinojau, kad mano būsima žmona perimtų mano pavardę – SLIAUZYS (be varnelių). Vėliau, be abejo, mano vaikai irgi būtų SLIAUZIAI. Taigi mano pavardė yra išdarkoma visiems laikams.“
Viktoras aiškina, kad neapdairiai buvo išleistas Vidaus reikalų ministro įsakymas dėl kilusių problemų su užsieniečių pavardžių, kuriose yra nelotyniškos raidės ir ženklai, užrašymu valstybiniuose dokumentuose ir registruose. Nebuvo pagalvota apie tuos, kurie nėra Lietuvos piliečiai, o dokumentuose jų pavardės užrašytos lietuviškais rašmenimis. Viktoras kreipėsi į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkę Daivą Vaišnienę bei į Seimą, tiksliau, Seimo narius: Vytautą Juozapaitį ir Ireną Degutienę, pateikdamas prašymą atsižvelgti į jo problemą. Buvo pažadėta aptarti iškilusią problemą, įvesti įsakymo pataisas.
Šiandien Viktoras dalijasi informacija, pranešdamas, kad ši problema jau išspręsta. Vidaus reikalų ministerijos įsakyme įvestos ir priimtos pataisos dėl pavardžių užrašymo leidime gyventi Lietuvoje. Dabar kiekvienas, keičiantis/atnaujinantis lietuvišką pavardę, be jokių kliūčių gali rašyti su varnelėmis ir nosinėmis raidėmis (ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž). Tad dabar niekam neturėtų kilti tokių problemų, su kuriomis teko susidurti Viktorui. Drąsiai galima pasikeisti pavardę, jos nesudarkant. Viktoras ragina visus susigrąžinti pavardžių rašymą lietuviškais rašmenimis. Tad belieka jam padėkoti, kad ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi į vyriausybės žmones, atkreipė dėmesį į savo problemą, su kuria galėjo susidurti kiekvienas užsienio lietuvis.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
Praėjusio amžiaus pabaigoje ir man teko susidurti su lietuviška biurokratija dėl vardų ir pavardžių rašymo. Gavęs Lietuvos pilietybę ir nenorėdamas, kad lietuviškame pase būtų įrašytas lenkiškas vardas ir pavardė, bandžiau juos pakeisti Lietuvoje, bet anais laikais Lietuvoje tai truko iki pusės metų. Taigi teko vardą ir pavardę pasikeisti Seinuose per 15 minučių! Deja, nors Lenkijoje išduotas vardo ir pavardės keitimo liudijimas buvo išverstas į lietuvių kalbą ir patvirtintas Lietuvos notaro, šio dokumento Lietuvoje nepripažino, taigi pirmąjį lietuvišką pasą gavau su lietuviškomis raidėmis perrašytu lenkišku vardu ir pavarde. Po kiek laiko pabandžiau vis dėlto Lietuvoje pasikeisti vardą ir pavardę, nes Lenkijoje buvo lietuviškai, o Lietuvoje lenkiškai lietuviškomis raidėmis. Visa procedūra užėmė apie pusmetį lakstymo nuo Migracijos departamento iki Civilinės migracijos skyriaus. Šiaip ne taip Civilinės metrikacijos skyrius priėmė prašymą pakeisti lietuviškomis raidėmis užrašytą vardą ir pavardę, pasidarė paso su taip užrašytu vardu ir pavarde kopija ir liepė ateiti po 3 dienų. Po 3 dienų gavau vardo ir pavardės keitimo liudijimą, kuriame buvo parašyta, kad vardas ir pavardė (parašyti lenkiškomis raidėmis, nors lietuviškame pase parašyta lietuviškomis raidėmis) keičiami į lietuviškus. Atkreipus dėmesį, kad mano lietuviškame pase vardas ir pavardė rašomi kitaip, buvo atsakyta, kad Civilinės metrikacijos skyrius įrašė taip, kaip rašoma lenkiškai… Rankos nusviro ir teliko pasakyti, kad nemokytų, kaip reikia rašyti lenkiškai, nes galiu dar pamokyti, kaip reikėtų rašyti ir lietuviškai. Vis dėlto pagaliau gavau asmens tapatybės kortelę su lietuvišku vardu ir pavarde. Deja, pasirodo, kad Gyventojų registre dar ilgą laiką šalia lietuviškų buvo nurodomi ir lenkiški vardas ir pavardė, taigi atsirado trys vardai ir dvi pavardės, nes kažkokia poniutė Gyventojų registre nesugebėjo vieno pakeisti kitu. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje taip ir likau asmuo be tautybės, nes norint turėti tautybę reikia ją įrodyti…???
Gaila, kad nukrypstama nuo temos. Vis dėlto pritariu dalyviui. Punsko licėjuje „pavardžių“ fenomenas galioja jau nuo seno. Punskas tai siauro akiračio miestelis, kuriame mąstantys ir gabūs žmonės neturintys „pavardės“ neranda sau vietos.
Su tokiais sunkumais turbūt tik Lietuvoje galima susitikti. Lenkai pavardes lenkina be jokių įstatimiškų sunkumų. Daug kas tai ęsame patyrę. Sveikinu Viktorai kad išsikovojai tai kas tau priklauso.
„dalyviui“ tokių nesąmonių seniai buvau neskaitęs. Mūsų vardai,pavardės,vietovardžiai ir pan. buvo lenkų sulenkinti visoje Lietuvoje. Rašydamas apie pusiaunaktį tikriausiai buvai užkluptas delirium tremens.
pėlėdai. Viktoro pavardė yra apskritai susijusi su mūsų kraštu, o ypač su Punsko licėjumi. Tai yra pavardė, į kurią atsižvelgiama vertinant licėjaus mokinių pasiekimus. Aišku, kas tokią pavardę turi, jis gauna gerėsnius pažymius iš lenkų kalbos.
Įdomu ar Vilniaus krašto tuteišiai kalbantys tarme poprostu (Lietuvos mokyklų sulenkiti) galėjo iki šiol ir ar gali dabar sulietuvinti Lenkijos okupacijos metu sulenkintas pavardes?
dalyviui: kodėl taip pyksti? Pav., kad ir man tai įdomu. Juk čia pateikta naudinga informacija tiems mūsų kraštiečiams, kurie, gyvendami Lietuvoje, nenori vaizduoti lenkų. Nejau tave taip supykdė Viktoro raginimas atsilietuvinti pavardę?
gal ir šitos informacijos autorė išgirs Viktoro raginimą, ir atsilietuvins pavardę?Ne itin pagarbiai atrodo jos , lenkiška pavardė , firmuojanti Balstogės tv laidą lietuvių kalba../.
Kam įdomus Viktorus ir jo pavardė.