Paliūnai – kaimas, apie 9 km nutolęs į rytus nuo Punsko. Daugiau nei 50% kaimiečių yra lietuviai. Didelės Pirmojo pasaulinio karo laikų kapinės (262 vokiečių ir 323 rusų karių kapai). Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaimas įsikūrė XVII a. pirmojoje pusėje. Po ATR Trečiojo padalijimo Paliūnai atsidūrė Prūsijos valdžioje ir buvo įjungti į Mockavos ekonomiją. Kaime apsigyveno vokiečiai, apie ką byloja išlikę užrašai ant paminklų evangelikų kapinėse. Po 1863 m. sukilimo jo dalyviai buvo nubausti, iš sukilėlių – bajorų atimti dvarai. 1867 m. naujuoju Paliūnų valdytoju tapo Varšuvos tvirtovės komendantas, Rusijos kariuomenės majoras Zaicevas. Po Pirmojo pasaulinio karo dvaras buvo išparceliuotas lenkų legionieriams. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1915-1920 ir 1930-1933 m. veikė lietuviška pradinė mokykla. Antrojo pasaulinio karo metais 80% gyventojų buvo išvaryti į Lietuvą, dalis po karo grįžo. Pokariu įsikuria valstybinis ūkis. 1950 m. kaimo gyventojai pirmieji valsčiuje vėl ėmė ruošti vaidinimus. 1957 m. lapkričio 24 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos padalinys.
Teksto ir nuotraukų autorius Darius Baliūnas
