POLITIKA
Seimo rinkimus beviltiškai pralaimėję ir su vos 2,6 proc. rinkėjų balsų toli už parlamento borto likę liberalcentristai šeštadienį išsirinko naują lyderį. Ketverius metus partijai vadovavęs Algis Čaplikas prisiėmė atsakomybę už triuškinamą pralaimėjimą ir paliko postą, o jo vietą užėmė buvęs vidaus reikalų ministras 49 metų Artūras Melianas. Jis kaip pagrindinį partijos tikslą mato liberalių jėgų vienijimąsi – jungimąsi su Liberalų sąjūdžiu arba sostinės mero Artūro Zuoko vadovaujama sąjunga „Taip“. Kitų partijos atstovų nuomone, partijai vertėtų jungtis net su pašalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujamais „tvarkiečiais“. Pastarieji dabar planuoja tuoktuves su Darbo partija. Tačiau naujasis liberalcentristų vedlys garsiausiai ragino Liberalų sąjūdį pagaliau pradėti visų liberalių partijų jungtuves. Tai, kad liberalcentristų ateitis itin ūkanota, parodė ir suvažiavimas – A. Melianas partijos pirmininku buvo išrinktas tik po antrojo turo. Tiesa, A. Melianas ir kiti partijos veikėjai drąsinosi, kad partija tebeturi gana stiprias pozicijas kai kuriose šalies savivaldybėse, ir ragino daug pajėgų mesti į artimiausius savivaldos rinkimus. „Partijos galvosūkis – kaip išnykti“. LIETUVOS RYTAS
KULTŪRA
Šeštadienio vakarą alternatyviosios muzikos apdovanojimai T.Ė.T.Ė. savo sūnums ir dukroms išdalijo dar „benzinu kvepiančius pjūklus“. Sostinės menų fabrike „Loftas“ apdovanojimai surengti antrą kartą. Pernai T.Ė.T.Ė. krikštatėvio Viliaus Alesiaus idėja suteikti sceną alternatyviosios muzikos kūrėjams, kurie nebuvo vertinami muzikinių apdovanojimų M.A.M.A. komisijos, sulaukė ažiotažo ir didžiulio palaikymo. Šį kartą klausytojų susirinko kur kas mažiau, tačiau apdovanojimams parako netrūko. „T.Ė.T.Ė. apdovanojimams parako netrūko“. LIETUVOS ŽINIOS
TEISĖTVARKA
Už mokesčių mokėtojų pinigus Seimo nariams nuomoti prabangūs automobiliai vėl atsidūrė teisėsaugos pareigūnų akiratyje, mat kai kurie tautos išrinktieji nesugebėjo atsispirti pagundai tapti jų savininkais. Dėl automobilių, kurie buvo nuomojami iš mokesčių mokėtojų kišenės, prokurorams gali tekti aiškintis mažiausiai septyniems esamiems ir buvusiems Seimo nariams. Pastarųjų yra daugiau. Įtariama, kad praėjusios kadencijos pradžioje vieną prokurorų ataką jau atlaikę parlamentarai, aprimus aistroms, grįžo prie ankstesnių savo užmačių. Automobilių įsigijimo aplinkybėmis susidomėjusius Vilniaus prokurorus stebina toks politikų įžūlumas. Socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė automobilio nuomai iš valstybės kišenės pinigus sėmė iki praėjusios Seimo kadencijos pabaigos. Tik prieš pat rinkimus ši politikė nusprendė nuomos atsisakyti ir tapo automobilio savininke.
Nors Seimo narės automobilio „Toyota Auris“ nuoma mokesčių mokėtojams atsiėjo apie 52 tūkst. litų, M. A. Pavilionienė įsitikinusi, kad tapusi jo savininke nesupainiojo savo ir valstybės kišenių, tad skriaudos niekam nepadarė: „Taip, šis automobilis dabar yra mano nuosavybė, ir ką? Skirtumą už jį aš sumokėjau iš asmeninių lėšų“. Politikė samprotavo, kad jeigu valstybė parlamentarams skirdama pinigų automobilio nuomai įžvelgia kokių nors pavojų, turėtų jų neskirti. Domėjimasis automobiliu politikę akivaizdžiai erzino. Iš valstybės kišenės nuomotų automobilių tema trikdė ir kitus pašnekovus. Ar už mokesčių mokėtojų pinigus automobilius nuomojęsi, o vėliau jų savininkais tapę politikai valstybei padarė žalą ir kokią, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius nesiėmė spręsti. Anot prokuroro, ar valstybei buvo padaryta žala – bus nustatyta tyrimo metu: „Prokurorai renka medžiagą ir aiškinasi, kurie Seimo nariai, švelniai tariant, pasinaudojo proga“. Jis prisiminė, kad ankstesnis prokurorų domėjimasis Seimo narių privilegijomis buvo sutiktas itin priešiškai. „Fokusas- išsinuomotas automobilis tapo savas“. LIETUVOS RYTAS
Buvusiam Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkui Artūrui Rimkui prireikė beveik pusantrų metų, kad įrodytų, jog jam mesti kaltinimai pareigūno vardo pažeminimu buvo laužti iš piršto ir jis iš darbo atleistas neteisėtai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi panaikino 2011 metų lapkričio 14 d. pasirašytą Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymą, remiantis kuriuo iš darbo atleistas Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas A. Rimkus. Teismas įpareigojo komisarą inspektorių grąžinti į tas pačias pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą – daugiau nei 50 tūkst. litų. Beveik 19 metų policijoje išdirbęs A. Rimkus darbo neteko, kai kartu su dar keliais kolegomis buvo apkaltinas pareigūno vardo pažeminimu. Jis pats savo kaltę griežtai neigė. Teisme nepavyko įrodyti, kad A. Rimkus įvykdė jam inkriminuotas neteisėtas veikas ir pažemino pareigūno vardą. Konstatuota, kad tokiems kaltinimams apskritai nebuvo jokio pagrindo. „Temidė reabilitavo kriminalistų vadą“. RESPUBLIKA
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos (LŽTGA) Šiaulių skyriaus pirmininko Edvardo Kuviko teigimu, jo kolega, tos pačios asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Jonas Sinkevičius, kuris yra laikomas suimtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, paskelbė bado streiką. J. Sinkevičius yra kaltinamas dokumentų klastojimu, tačiau jo kolega įtaria, kad kaltinimai gali būti dėl keršto arba siekiant sustabdyti LŽTGA veiklą. „J. Sinkevičius turi invalidumą – serga sunkia širdies liga ir cukriniu diabetu, iš karto po incidento jis atsidūrė ligoninėje, nes sustreikavo širdis. Dėl to kaltinamasis praleido pirmąjį teismo posėdį. „Neaišku, kodėl advokatas nepateikė įrodymų, kad jo ginamasis gulėjo ligoninėje, tačiau dėl praleisto teismo posėdžio J. Sinkevičius teismo sprendimu jau po kelių dienų iškeliavo į Šiaulių tardymo izoliatorių mažiausiai trims mėnesiams“, – sakė šiaulietis. Šiuo metu ir taip sveikatos problemų turintis J. Sinkevičius yra paskelbęs bado streiką, kaip teigiama – dėl galimai neteisėto suėmimo. „Trijų mėnesių laisvės atėmimas už tai, kad žmogus dėl ligos praleido teismo posėdį, yra tikrai per griežta sankcija“, – teigia žmogaus teisių gynėjas. „Šiaulių tardymo izoliatoriuje – bado streikas“. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
Buvęs Joniškio rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjas Dainius Vyšniauskas savivaldybės administraciją padavė į teismą dėl neteisingo atleidimo iš darbo. Nors savivaldybėje Tarybos sprendimu sausio pradžioje įvyko reorganizacija, po kurios darbo neteko ne vienas asmuo, buvęs savivaldybės tarnautojas, D. Vyšniauskas patvirtino, kad su Joniškio rajono savivaldybe bylinėsis dėl neteisingo atleidimo iš darbo, ir iš teisminio proceso tikisi moralinės žalos atlyginimo. Jo nuomone, reorganizacija buvo kaip priedanga susidoroti su politiškai netinkamais asmenimis. „O kaip kitaip galvoti? Pareigų neteko trys socialdemokratų partijos nariai skyrių vedėjai: Vietinio ūkio ir turto, Socialinės paramos, Informacinių technologijų, nors priekaištų dėl darbo bent jau aš negirdėjau,“ – „Šiaulių kraštui“ dėstė D. Vyšniauskas. Savivaldybės vadovai kaltinimus atmeta. Jų įvardijamos reorganizacijos priežastys: siekis supaprastinti valdymą ir sumažinti išlaidas. „Buvęs vedėjas savivaldybę padavė į teismą“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kaune alkoholio prekyba naktimis tokia paklausi ir pelninga, kad verslininkus mažai gąsdina policijos reidai ir skiriamos baudos. „Šį barą nubaudėme praėjusią savaitę. Neabejojame, kad naktinė prekyba alkoholiu išsinešti tebevyksta ir dabar“, – po 22 val. atvykus prie neišvaizdaus baro M. Riomerio gatvėje sakė Kauno policijos Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis. Policija sekmadienio naktį laikinojoje sostinėje važinėjo nepažymėtu skiriamaisiais ženklais automobiliu. Per šiuos metus pareigūnai jau surengė 4 reidus, iš viso nubaudė 15 vadinamųjų barų, turinčių naktinės prekybos licencijas. Pasak reide dalyvavusių pareigūnų, paklausa ir gaunamas pelnas akivaizdžiai nusveria bausmių baimę. „Matome vienintelį būdą, kuris gal bent kiek sumažintų masinę alkoholio prekybą naktimis, – uždrausti pardavinėti butelius ir parduoti svaigalus tik pilstant juos į grafinus ar taureles“, – svarstė pareigūnai. „Baudė svaigalų prekiautojus“. KAUNO DIENA
Kodėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais keliuose vis dar daugėja, nors pagrindinės magistralės miškingose vietovėse jau atitvertos? Pernai nuostoliai siekė daugiau kaip 3 mln. litų. Kelių policija pernai užregistravo 1 302 eismo įvykius, kai buvo užvažiuota ant gyvūnų. Avarijose nukentėjo, buvo sužeisti 22 žmonės. Daugiausia avarijų įvyko krašto keliuose – net 533 įvykiai. Magistraliniuose keliuose vairuotojai su gyvūnais susidūrė 386 kartus, rajoniniuose – 163. Statistika nedžiuginanti, susidūrimų tik daugėja. 2011 m. susidūrimų buvo 109 mažiau. Draudikai yra apskaičiavę, kad vieno susidūrimo vidutinė žala privatiems klientams pernai siekė 2,6 tūkst. litų ir buvo 13 proc. didesnė nei 2011 m. Didžiausių nuostolių pridaro į kelią išėję briedžiai.
Biologinės įvairovės skyriaus specialisto Selemono Paltanavičiaus tvirtinimu, padaryta nemažai, kad mūsų keliuose gyvūnai nežūtų. Tvorų pristatyta, tačiau aiškėja, kad jos neišsprendžia problemos. Mat, anot S. Paltanavičiaus, tiesdami kelius, žmonės kirto žvėrių takus, todėl priėję tvorą gyvūnai atgal negrįžta, o eina patvoriu, kol prieina tvorų pabaigą. Vietos, kur baigiasi miškai ir tvoros, yra pačios pavojingiausios, vairuotojai turi būti itin atidūs. Gamtininkas primena, kad žvėrys eina maitintis nuo prietemos iki 21-23 val., todėl šis paros metas laikomas pačiu pavojingiausiu. Kitas pavojingas laikas rytinis – nuo 4 val. Kas kaltesnis – žmogus ar gyvūnas? „Tai mes, žmonės, nutiesėme kelius per jų namus, sutrikdėme jų įprastus maršrutus ir ramybę, o ne jie mūsų“, – primena S. Paltanavičius. „Žvėrys mirtininkai nesitraukia iš kelio“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ