Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija posėdžiavo lapkričio 12–15 dienomis Vilniuje, Seimo rūmuose. Komisijos darbotvarkėje buvo ir klausimų, aktualių užsienio lietuviams, tačiau ši komisija nevengia temų, kurios itin svarbios Lietuvos vidaus gyvenimui. Pasak komisijos narių, Lietuvos vidaus klausimai visą laiką aktualūs užsienio lietuviams net tuo, kad tėvynės aktualijos dažnai lemia emigracijos mastą. Sakykim, jeigu Lietuvoje gerėja ekonomika, atsiranda didesnis žmonių pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis, teisėtvarka, tuomet ir emigracija mažėja. Taigi padėtis Lietuvoje svarbi kiekvienam lietuviui, kur jis begyventų.
Per šią komisijos sesiją svarstyta jau pastoviu tapusį klausimą – Lietuvos pilietybės išsaugojimas gavus kitos valstybės pilietybę. Pasaulio lietuvių bendruomenė įsitikinusi, kad referendumo dėl dvigubos pilietybės rengti nereikia, mano, kad vis dėlto įstatymiškai įmanoma padidinti dviejų pilietybių turėtojų skaičių, nekeičiant Konstitucijos ir jos nepažeidžiant. Todėl tuo klausimu kreipėsi į Seimo konstitucijos komisiją, pateikdama konkrečius pasiūlymus.
Komisijos darbotvarkėje taip pat buvo numatytas klausimas apie galimybę įkurti atskirą rinkimų apygardą užsienio lietuviams. Tuo reikalu posėdžių pabaigoje komisija priėmė atskirą rezoliuciją, kurioje remdamasi Globalios Lietuvos programa siūlo „Vyriausiajai rinkimų komisijai spręsti užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams skirtos vienmandatės rinkimų apygardos sudarymo klausimą ir inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus“. Anot Seimo ir PLB komisijos narių, toks sprendimas motyvuotų užsienyje gyvenančius lietuvius aktyviau dalyvauti rinkimuose. Mat šiuo metu dauguma Lietuvos pilietybę turinčių asmenų nemato tokio reikalo, nes nejaučia esą atstovaujami.
Pagal darbotvarkę buvo diskutuota ir Lietuvos ekonomikos plėtros šalies regionuose tema. Keltas klausimas, ką galima būtų padaryti, kad į Lietuvą būtų pritraukta daugiau investicijų iš užsienio. Pasak komisijos narių, atvykusių iš Jungtinių Amerikos Valstijų – vienas iš investuotojus atbaidančių dalykų Lietuvoje yra galiojantis Darbo kodeksas, pagal kurį trūksta lankstumo įdarbinant ir atleidžiant darbuotojus.
Todėl priimtoje rezoliucijoje komisija įrašė: „(…) siekiant pritraukti į Lietuvą daugiau investicijų ir sukurti daugiau darbo vietų, būtina lanksčiau reglamentuoti darbo santykius;
siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti atitinkamus Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimus;
ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę pasirūpinti, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos finansinės programos lėšų, skirtų Lietuvos Respublikai, ne mažiau kaip 20 procentų būtų paskirstyta per Regionų plėtros tarybas. Tokiu būdu būtų užtikrinta ne tik tvari, bet ir efektyvi regionų plėtra.“
Komisija priėmė dar vieną rezoliuciją – dėl lėšų lietuvių kultūrai puoselėti ir valstybinės kalbos teisinės apsaugos. Joje rašoma: „Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija,
išklausiusi Lietuvos Respublikos kultūros ministro Šarūno BIRUČIO, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorės Gintės Bernadetos DAMUŠIS, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktoriaus Sauliaus ZYBARTO, Lietuvių kalbos instituto direktorės Jolantos ZABARSKAITĖS, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko Donato SMALINSKO pranešimus,
siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei visas lėšas, skirtas lietuvių kultūrai puoselėti ir jos sklaidai, pavesti administruoti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai;
ragina Seimą kuo greičiau priimti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą;
prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės užtikrinti valstybinės kalbos teisinę apsaugą.“
Per šią komisijos sesiją diskutuota ir kitais svarbiais klausimais, kaip antai Lietuvos teisėsaugos. Ar visuomenė pasitiki Lietuvos teisingumu? Ar yra Lietuvos teismų sistemoje taisytinų dalykų? Šiuo klausimu rezoliucijos nepriimta.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija neturinti analogų, nes jai priklauso žmonės, nesantys Seimo nariai. Todėl šios komisijos priimamos rezoliucijos yra rekomendacinio pobūdžio. Jomis atkreipiame ne tik valstybinių institucijų, bet ir visuomenės dėmesį į kokias nors problemas. Ir visų pirma posėdžių metu yra galimybė aptarti visas užsienio lietuviams svarbias temas, kartu su Seimo nariais ieškoti problemų sprendimų.
Irena GASPERAVIČIŪTĖ, „Aušra“, 2013/22