Žolinių išvakarėse lankėmės Pristavonių Teresės ir Dariaus Radzevičių sodyboje, kur jau antrą vakarą moterys ir jaunimas pynė tradicinį Žolinių vainiką. Šiemet čia pynėjų netrūko.
Žolinių vainikai Punsko krašte pradėti pinti klebono kunigo Igno Dzermeikos laikais, turbūt 1967-aisiais. Tai padėkos Dievui už gerą derlių ženklas.
Vienais metais jų būna daugiau, kitais mažiau. Vienų vainikai būna sudėtingesni, kitų paprastesni.
Kaip tikina Pristavonių kaimo pynėjos, nupinti vainiką nėra sunku. Sudėtingiausia sugalvoti jo formą ir išvaizdą, kad atitiktų laikmetį, kad būtų kitoks nei praėjusiais metais.
Džiugu, kad žmonės randa laiko sueiti ir ne tik nupinti vainiką, bet ir pabendrauti, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais.
Pristavonių bei kitų kaimų, įstaigų ir organizacijų vainikus pamatysime Punsko Žolinių procesijoje rugpjūčio 15 dieną.
Apie vainikų pynimą ir Pristavonių kaimą pasakoja kaimo seniūnas Algirdas Makauskas, Teresė Radzevičienė, Onutė Samulevičienė.
sb, punskas.pl