Punskas – apie 1050 gyventojų, iš kurių 75% – lietuviai. Svarbus Lenkijos lietuvių kultūros centras – vaikų darželis, pagrindinė mokykla ir gimnazija, licėjus, spaustuvė, leidykla, Lietuvių kultūros namai. Nuo 1597 m. parapijos centras, biblioteka su lietuviškomis ir lenkiškomis knygomis, ambulatorija, vaistinė, bankas, pašto skyrius, policijos punktas, degalinė, valsčiaus administracija.
Ankstyvaisiais viduramžiais čia gyveno jotvingiai, bet XII a. juos nukariavo kryžiuočiai. Tik XV a. pradžioje šis kraštas pradedamas vėl kolonizuoti. Čia atsikėlė lietuviai nuo Merkinės ir Punios.
1597 m. Seinų girininkas Stanislovas Zalivskis pastatė Punske bažnyčią, buvo įsteigta parapija. Tais pačiais metais LDK kanceliarija išleido Žygimanto Augusto dokumentą, kuriame sakoma, kad Punsko parapijos klebonu gali būti skirtas tik lietuvių kalbą mokantis kunigas. 1647 m. karalius Vladislovas IV Vaza patvirtino Punsko miesto teises, suteikdamas jam Magdeburgo teises ir herbą su šv. Petro atvaizdu.
1815 m. kraštas galutinai atiteko Rusijai, kaimiečiai turėjo kentėti caro priespaudą. Lietuviška spauda buvo uždrausta, ją iš gretimų Rytprūsių atgabendavo knygnešiai, tarp kurių labiausiai žinomas Povilas Matulevičius. Po Pirmojo pasaulinio karo (1919-1920 m.) kraštas tapo kovos arena tarp Lietuvos ir Lenkijos: sprendėsi, kam jis priklausys. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Po Antrojo pasaulinio karo Punskas tapo Lenkijos lietuvių centru – čia spausdinami Lenkijos lietuvių žurnalai „Aušra“, „Aušrelė“, „Suvalkietis“, taip pat žurnalas „Pasaulio lietuvis“; čia įsikūrė daugelis Lenkijos lietuvių organizacijų. Nuo 1959 m. spalio 21 d. veikė Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos Punsko skyrius.
Teksto ir nuotraukų autorė Rita Birgelytė
Kryžius, stovintis prie Mokyklos ir Norkaus gatvių sankryžos, pastatytas 1911 m. Bernardo Valinčiaus atminimui
Kryžius pastatytas 1955 m. prie tuometinio Lapinskų malūno. Kryžių ir papuošimus padirbo Juozas Kalinauskas su tėvu, o medinį rūpintojėlį – Petras Rolofas. Geležinį kryžių nukalė Jurgis Valinčius. Statant sveikatos ambulatoriją kryžius buvo perkeltas ir atnaujintas. Paskutinė renovacija atlikta 2006 m.
Jubiliejinis kryžius Punsko parapijos įsteigimo 400-osioms metinėms pažymėti, stovintis šalia Punsko skanseno. Pastatytas 1997 m. Kryžių dovanojo tautodailininkas iš Vilniaus.
Jubiliejinis kryžius 600-osioms Lietuvos krikščionybės metinėms pažymėti. Pastatytas Kazio ir Jono Uzdilų pastangomis. Kryžių atliko Kostas Pečiulis. Marijos statulėlė parvežta iš Medjugorje vietovės (Bosnija). Kryžius stovi prie Uzdilų sodybos.
Koplytstulpis, dir. J. Bliūdžiaus iniciatyva 2000 m. pastatytas prie Dariaus ir Girėno mokyklos 400-osioms pirmosios Punsko mokyklos įsteigimo metinėms pažymėti. Koplytstulpį atliko skulptorius A. Sakalauskas iš Prienų.
Kryžius, 2009 m. pastatytas senosiose Punsko kapinėse Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti. Jį atliko skulptorius Z. Knyza. Kryžiuje esančios datos atspindi svarbiausius Lietuvos ir mūsų krašto praeities įvykius.
Koplytstulpis senosiose Punsko kapinėse
Kalkauskų šeimos kryžius, pastatytas 2008 m. ties sodyba, Mickevičiaus g. Kryžius stovintis priešais banką, pastatytas 1944 m. išvadavus Punską iš vokiečių okupacijos vietinės valdžios iniciatyva. Užrašas lenkų kalba: „Bojownikom o wyzwolenie ojczyzny /Ofiarom terroru hitlerowskiego/ 2 sierpnia 1944“ Prie buvusių Punsko kapinių, prie kelio į Ožkinius, 2002 m. pastatytas kryžius – paminklas informuojantis apie šalia esančias senąsias Punsko parapijos kapines. Paminklas pastatytas Punsko valsčiaus savivaldybės iniciatyva Koplytstulpis, skirtas Punsko parapijos 400-osioms metinėms paminėti. Koplytstulpyje pažymėtos dvi datos: 1597-1997. Koplytstulpis pastatytas 1997 metais. Skulptorius Aidis iš Lietuvos Koplytstulpis prie Punsko bažnyčios skirtas 1944-1955 metais žuvusiems partizanams atminti. Koplytstulpyje įamžinti žodžiai: „Marija, užstok prieš aukščiausią kritusius kovoje su raudonuoju teroru.“ Akmeniniame postamente, ant kurio jis pastatytas, įmūryta lenta su užrašu: „1944-55 metų kovotojams už laisvę kritusiems Suvalkų trikampyje“. Jo statytojai-iniciatoriai yra J. ir P. Jakimavičiai Koplytstulpis prie Punsko bažnyčios skirtas 1941 m. priverstiniam šio krašto gyventojų iškeldinimui į Lietuvą atminti. Jame įamžintos datos: 1941.01.10-1941.03.22. Koplytstulpis pastatytas 1997 metais švenčiant Punsko parapijos 400-ąsias metines. Skulptorius Aidis iš Lietuvos Kryžius bažnyčios šventoriuje pastatytas Šv. Misijoms, vykusioms 19.03.1999 m. Punsko parapijoje, atminti. Pastatytas kun. J. Maceko klebonavimo laikais Rūpintojėlis išskobtame medžio kamiene prie Punsko bažnyčios (prie Mickevičiaus gatvės). Pastatytas kun. I. Dzermeikos klebonavimo laikais. Intencija nežinoma Medinis koplytstulpis, esantis bažnyčios šventoriuje. Jame pažymėtos dvi datos: 1881-1981 (VIII.15). 1881 liepos 1 d. buvo baigta statyti Punsko bažnyčia. Ta proga kun. S. Norkus atnašavo iškilmingas šv. Mišias. Tad koplytstulpis tikriausiai yra skirtas 100-osioms metinėms bažnyčios statybos baigimui ir pirmosioms šv. Mišioms naujojoje bažnyčioje atminti. Pastatytas kun. Igno Dzermeikos klebonavimo laikais Koplytstulpis bažnyčios šventoriuje pastatytas ant akmeninio postamento. Jame galime įžvelgti tris skirtingus elementus. Viršutinis, kaip teigia klebonas Cz. Bagan, vaizduoja Mariją ir Juozapą, viduriniame yra klasikinė rūpintojėlio figūra, o žemiausias – tai metalinė lenta, kurioje yra pavaizduota Paskutinė Vakarienė. Koplytstulpyje įamžinta data: 1978.VI.21-29. Anot Punsko parapijos klebono, tais metais parapijoje galėjo vykti šv. Misijos pasibaigusios Petrinių atlaidu. Pastatytas kun. I. Dzermeikos klebonavimo laikais Rūpintojėlis, esantis klebonijos kieme. Pastatytas kun. I. Dzermeikos klebonavimo laikais. Intencija nežinoma Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos figūra prie klebonijos kiemo vartų. Pastatyta kun. I. Dzermeikos klebonavimo laikais. Intencija nežinoma
Vienas atsakymas į “Punsko kryžiai”
Po nuotrauka „kryžiaus prie ambulatorijos“ yra pateikta nepilna informacija.
1977 metais, prieš perkeliant kryžių, jis nebuvo atnaujintas, bet padarytas iš naujo.
Medį (ąžuolą) dovanojo Kazimieras Stoskeliūnas iš Kampuočių, o padirbino Benjaminas Valenskas. Iš seno kryžiaus liko tik rūpintojėlis ir geležinis kryžius.
Komentarai uždrausti.
Šiame puslapyje naudojami slapukai (cookies) svetainės lankomumui stebėti. (sužinoti daugiau)
Po nuotrauka „kryžiaus prie ambulatorijos“ yra pateikta nepilna informacija.
1977 metais, prieš perkeliant kryžių, jis nebuvo atnaujintas, bet padarytas iš naujo.
Medį (ąžuolą) dovanojo Kazimieras Stoskeliūnas iš Kampuočių, o padirbino Benjaminas Valenskas. Iš seno kryžiaus liko tik rūpintojėlis ir geležinis kryžius.