Saulė tą dieną kepino kaip ir visą mėnesį. Labai reikia lietaus. Žemė dėl sausros net vietomis suskilusi. Trumpas lietus mažai ką tepadėjo. Kaip sakoma – tik dulkes nuvalė. Nors susiplanavome renginėlį po atviru dangumi, visai nebūtume supykę, jei būtų paliję. Mat taip labai reikia drėgmės žolei, daržovėms, javams augti.
Į renginėlį prie Klevo ežero, Pakutkų pastogėje, birželio 14-osios pavakarę suėjo ir suvažiavo nemažai žmonių. Jų priskaičiuota daugiau kaip 70.
Prieš pasirodant vaidintojams minute tylos pagerbėme Gedulo ir vilties dieną Lietuvoje minėtus tremtyje Sibire žuvusius lietuvius. 1941 m. kovą mūsų krašto žmonės buvo verčiami išvykti gyventi į Lietuvą, o Lietuvoje šeimos buvo tremiamos į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Daug žmonių neatlaikė kelionės sunkumų, mirė ilgos ir kamuojančios kelionės metu, kiti – Sibire iš bado, nuo šalčio ar stribo šūvio. Tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kitokius sunkius fizinius darbus. Jiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus.
Vėliau Seinų mėgėjų teatras parodė šiemet pastatytą Robertino Bigėlio pjesę „Generalinė repeticija“. Atsiprašom žiūrovus, kad tik Seinų vaidinimą galėjo pamatyti. Šeštokų teatras ir Vidugirių muzikantai negalėjo atvykti. Pastarieji – dėl gretimam kaime gyvenančios jaunos moters netikėtos mirties. Labai užjaučiame jos artimuosius ir visą kaimą. Tai didžiulė netektis visai lietuvių bendruomenei.
Net ir nebuvo kaip linksmintis, nes taip susiklostė, kad ir vaidinime buvo kalbama apie mirtį (tik apsimestinę, tad buvę ir humoro).
Apžiūrėję spektaklį žmonės neskubėjo namo. Bendrauta ir dainuota, pritariant paukšteliams bei akordeonu Juozui Zubavičiui. Taigi verta buvo ruoštis ir laukti. Cepelinų pakako visiems. Ačiū Onutei ir Vitui už skanias ir gerai išlaikytas bulves.
Dėkui už palaiminimą kunigui Petrui ir kunigui Mariui, mokančiam galybę lietuviškų patriotinių dainų. Ir iš kur jis tiek jų išmokęs?! Labai ačiū atvykusiems žiūrovams už sveikinimus ir palaikymą. Dėkui seniūnui Romui, kuris jau pakvietė susiburti ir kitų metų gegužės pabaigoje.
Saviveiklininkų vardu
G. Pakutkienė, punskas.pl
Mieli artistai,ačių už nuotaikingą pasirodymą. Gerai vaidinote.Gailekites tie,kurie neatejote:).Smagu kad atgaivinote kulturinį gyvenima mūsų kaime.