Rytines šv. Mišias tepuošia skambi giesmė

Kunigo prelato Igno Dzermeikos klebonavimo laikais (1967-1993) Punsko parapijoje, šalia didžiojo bažnytinio choro, pradėjo burtis jaunimo grupelės, kurios sekmadieniais 8.00 val. ateidavo giedoti į rytines lietuviškas šv. Mišias, mat vyresnieji nuo senų laikų į vargonus rinkosi per Sumą. Tokia Punsko krašto jaunimo veikla nebuvo pastovi – kurį laiką giedojo merginos (jas mokė tuometinis vikaras kun. J. J. Macek), kitą kartą rinkosi vien vaikinai (Jono Uzdilos iniciatyva), o apie 1980-uosius metus pavyko suburti bendrą jaunimo chorą, kurį sudarė Punsko krašto dirbantis, studijuojantis jaunimas bei lietuviškų mokyklų moksleiviai. Choras ir buvo vadinamas jaunimo bažnytiniu choru. Jam vadovavo vargonininkas Eugenijus Parakevičius. Ši grupė buvo labai atsakinga: kiekvieną savaitę nustatytu laiku repetavo dabartinio parapijos namo salėje. Išmokę giesmes, jaunieji giesmininkai giedodavo kiekvieną sekmadienį ir per šventes. Jie puošdavo ir vyresniųjų draugų choristų santuokas, mūsų krašto kunigų primicijas, o per Velykas – išeidavo į miestelio gatves lalauti.

Deja, jaunimo bažnytinis choras, nors gyvavo gana ilgą laiką, po 2000-ųjų pamažu išsisklaidė. Vyresnieji perėjo giedoti į didįjį chorą, o jaunesnieji iškeliavo į pasaulį, išvyko į mokslus. Atėjo laikas, kada jaunųjų giesmininkų veikla lyg ir užgeso…

Tačiau pati idėja buvo puiki, todėl po pertraukos 2009 metų gruodžio mėnesį jaunimo choras vėl atgijo. Atsirado žmonių, kuriems artima Bažnyčia ir miela muzika, todėl rytinėse Mišiose vėl skambėjo jaunųjų balsai. Giedojimo tradiciją tarp jaunimo atgaivino Viktoras Šliaužys (tuomet Kauno medicinos akademijos studentas, aistringas muzikantas, bendraujantis su Jėzuitų bažnyčios choru). Jis pakalbino ir subūrė Punsko balsingo jaunimo grupę, kuriai ėmėsi vadovauti tuometiniai Punsko Kovo 11-osios licėjaus moksleiviai Vida Bobinaitė ir Albertas Šliaužys. Beje, šis choras ateidavo į bažnyčią giedoti ne kiekvieną sekmadienį, o maždaug kartą per mėnesį. Jaunimas veikė savarankiškai – jie patys grodavo ir giedodavo jėzuitų repertuarą. Tačiau ir ši jaunų žmonių grupė veikė neilgai: studijuoti išsiruošė choruko vadovai ir giesmininkai. Netrukus jaunimas vėl išsisklaidė…*

Tokiu būdu nuostabios lietuviškos giesmės plačiai skambėdavo eiliniais sekmadieniais ir švenčių metu tik per Sumą. Liūdnoka buvo per rytines šv. Mišias; jas ištisai išgiedodavo pats vargonininkas, šiek tiek padedamas susirinkusių bažnyčioje žmonių. Norėjosi, kad bent psalmes kas nors padėtų vargonininkui giedoti, kad kunigui dažniau kas patalkintų skaitant skaitinius. Gyvenimas parodo, kad nepakanka norėti ar galvoti. Reikia tiesiog daryti.

2014 m. pasisiūliau pati paskaityti skaitinius, pakalbinau gerą mūsų dainininkę Aliciją Baranauskienę, kad pagiedotų psalmes. Ji mielai sutiko ir taip abi sekmadieniais patarnaudavom Mišiose. Būdavo, kad „mano” giesmininkė negalėdavo ateiti į Mišias. Tada nedrąsiai pati bandžiau giedoti psalmes. Kun. Mariaus Talučio paskatintos, aš ir dvi Alicijos (prie mūsų prisijungė Alicija Liaukevičienė) per Velykas 2015 m. giedojome a cappella lotynišką himną „Victimae Paschali Laudes”. Mus palaikė ir drąsino ne tik kunigai, artimieji, bet ir svetimi žmonės. Matėme, kad tai turi prasmę. Manau, tai buvo pati pradžia to, kas įvyko vėliau.

Alicija Baranauskienė, susitarus su vargonininku, pradėjo giedoti jaunavedžiams sutuoktuvių metu. Neilgai trukus į sutuoktuvių šv. Mišias giedoti atėjo dar 2 dalyvės – Alicija Liaukevičienė ir Gražina Žilinskienė (altai). Vargonininko parinktos giesmės skambėjo labai gražiai, visiems jos patiko. Tada Eugenijus Parakevičius nusprendė jau rimtai suorganizuoti grupelę, kuri giedotų dažniau. Prie tos trijulės pasikvietė ir mane, nes trūko vieno soprano. Mes visos dainuojame Punsko LKN ansambliuose, Gražina – dar gieda ir didžiajame bažnytiniame chore, tad dirbti kartu su vargonininku nebuvo sudėtinga. Rimtai parepetavę Punsko parapijos salėje, 2015 m. vasarą pradėjome keturiose giedoti Punsko bažnyčioje. O per Žolinių rytines šv. Mišias kun. Marius Talutis paskelbė, kad gieda kvartetas (kaip jis tada pajuokavo) „Elegancija” arba „Jaunystė”. 🙂 Aišku, mes jokio pavadinimo neturime. Tiesiog esame Punsko parapijos bažnytinis kvartetas. Giedame, kiek įstengiame sekmadieniais susirinkti (jei netrukdo darbai, pareigos). Repetuojame prieš kiekvieną svarbesnę šventę ar norėdamos išmokti naujų vargonininko Eugenijaus parinktų giesmių, kurių, beje, nemaža dalis – tai pirminio jaunimo choro repertuaras.

„Sutuokėme” ne vieną mūsų krašto jaunąją porą ne tik Punsko, bet ir Smalėnų bažnyčioje. Giedojome Punsko licėjaus 60-ojo jubiliejaus proga aukojamų šv. Mišių metu. Kartu su Punsko bažnytiniu choru dalyvavome Žagarių bažnytinių chorų šventėje.

 

 

O šių pasvarstymų pabaigoje dar pateiksiu vieną labiausiai įsimintinų mūsų veiklos epizodų. 2016 m. rudenį buvome pakviesti giedoti santuokos metu Smalėnų bažnyčioje. Atvykus į šventovę, mus pasitikęs kun. Marius pranešė, kad dingo elektra ir vargonai, deja, neveiks. Ką daryti? Juk nebėgsim. Teks giedoti be akompanimento, prieblandoje. Santuokos šv. Mišios vyko žvakių šviesoje (seselė Marija sunešė jas iš visų sandėliukų). Kuomet atėjo laikas jaunųjų priesaikai, staiga užsidegė visi šviestuvai, atgavo „balsą” vargonai, iškilmingai pagiedojome aukojimui giesmę. Ir tik po to – vėl užgeso šviesa, bažnyčia paskendo jau beveik tamsoje, o mes – visiškoje tyloje susirinkusiems giedojome gražiausias giesmes. Tikime, kad ši santuoka, sudaryta su nedidelėmis kliūtimis, bus tvirta ir laiminga.

 

 

Viliamės, kad mūsų kvartetas greit nesubyrės, bent iki to laiko, kai atsiras daugiau norinčių giedoti ir tęsti giedojimo rytinėse šv. Mišiose tradiciją.

Božena Bobinienė, punskas.pl

 

* Platesnė medžiaga apie bažnytinius chorus bus pateikta būsimame leidinyje apie Punsko parapiją, kurį „Aušros” leidykla žada išleisti šiais metais parapijos 420-ojo jubiliejaus proga.