Lapkričio paskutinę savaitę žymiai atšalo. Pastebima, kad skruzdės taip pat jaučia artėjant didesnį šaltį ir sniegą, nes užkemša skruzdėlynų angas. Bitės ir skruzdėlės – įdomūs gyvūnai, nes turi savo bendruomenes ir pasidalijusios vaidmenimis taip kaip žmonės. Skruzdės, kaip ir bitelės – darbštumo simbolis. Puikiai išlaikydamos pusiausvyrą sugeba ant sprando panešti ganėtinai didelį šapą ar maisto gabaliuką.
Paskui saldumynus ir cukraus gabaliukus skruzdės eina vorele. Tad vasarą stalą reikia kruopščiai nuvalyti. Mikalina Marcinkevičienė pasakojo, kaip seniau dvi sugautas miške dideles skruzdes reikėdavo užpilti degtine ir paskui tokiu vaistu tepti skaudančius sąnarius, kojas. Nevalia gadinti skruzdėlynų, nes tai gali atnešti nelaimę, net gaisrą. Seniau miškan einantys moksleiviai, praeidami pro skruzdėlyną, užtiesdavo ant jo nosinaites, o grįždami jas pasiimdavo.
Skruzdėlės yra bendruomeniniai vabzdžiai ir gyvena didelėmis kolonijomis. Jos tiksliai pasidalijusios pareigomis. Skruzdžių bendrija susideda iš keleto kastų: dažniausiai sparnuotų patinų (jie miršta po „vestuvinio skrydžio“) bei patelių ir besparnių darbininkių, kurie gali būti įvairių dydžių. Darbininkės yra lytiškai nesubrendusios patelės. Jos rūpinasi lizdų statyba – stato skruzdėlyną, maitina kolonijas, renka maistą, maitina ir prižiūri lervas. Jų kelias nuo lizdo iki maisto šaltinio nėra tiesus, bet pastovus – juo nuolat vyksta judėjimas. Iš pradžių motinėlės (vaisingos patelės) turi sparnus, o po poravimosi juos numeta. Patelės deda balkšvus ovalius kiaušinius, iš kurių išsivysto baltos lervutės, vėliau virstančios lėliukėmis. Per savo gyvenimą patelė sudeda iki 400 kiaušinių.
Tarpusavy skruzdėlės bendrauja antenomis. Kaip bendruomeniniai vabzdžiai, skruzdėlės įsirengia skruzdėlyną ar miške po medžiais – iš eglės spyglių, lapų, arba perpuvusioj medžio drevėj, kelmuose arba kamienuose, ar smiltingoj žemėj, sunešdamos skruzdėlyną iš žemės grumstelių. Kai kurios rūšys skruzdėlynuose įrengia specialius šiltadaržius, kuriuose augina tam tikrus grybus lervų maitinimui.
Skruzdės minta vabzdžiais, augalų sėklomis, grybais, vorais, sraigėmis, šimtakojais. Augalinį maistą (angliavandenius) sudaro: augalų sėklos, vaisiai, minkšti ūgliai, medaus rasa, nektaras. Be to, skruzdėlės laižo amarų išskiriamą saldų skystį, todėl jos amarus saugo, gina nuo priešų, perneša ant kitų augalų, o amarų motinėlę laiko skruzdėlynuose.
Ištirta, kad visos skruzdėlės turi nuodų liauką, gaminančią skruzdžių rūgštį. Kontaktas su šia medžiaga žmogui sukelia odos niežulį, perštėjimą, net skausmą, pažeistoje vietoje gali iššokti pūslelių. Skruzdės gintis ir pulti gali kąsdamos, geldamos ar papurkšdamos cheminių medžiagų.
Naudotasi:
http://www.balsas.lt/naujiena/594633/faktai-ir-mitai-kuriu-nezinote-apie-skruzdes
G. Pakutkienė, punskas.pl