A. Tapinas: „Jaunimą pasiekti galima tik jam priimtinais būdais“
LRT televizijos laidos „Pinigų karta“ vedėjo, žurnalisto Andriaus Tapino manymu, reikalavimai kalbai bent jau tiems, kurie dirba nacionaliniame kanale, žinių laidose yra tikrai griežti. „Privalome laikytis visų pagrindinių lietuvių kalbos taisyklių, o tiems, kurie to nenori ar nesistengia daryti, yra taikomos netgi nuobaudos. Žinoma, visa tai nelabai galioja pramoginėms ir kitokioms lengvo turinio laidoms. Tačiau jokiu būdu nereikia iš to daryti problemos. Pradėti smerkti laidos kūrėjus už tai, kad jie į jaunimą kreipiasi jų kalbėjimo maniera, pamokslauti žiūrovui, kad žiūri tokias laidas, vargu ar yra prasmė“, – teigia žurnalistas. Anot A. Tapino, jaunimą apskritai pasiekti, paveikti galima tik jam priimtinais būdais, galbūt humoru, bet jokiu būdu ne pamokymais, grūmojimais pirštu, vertimu kažką daryti, nes tada šis kaip tik elgsis priešingai. „Ar kalbėjimas taisyklinga kalba gali būti madingas? Kodėl gi ne? Jaunas žmogus visada vartoja tai, kas populiaru. Be to, šiuolaikinės technologijos jau seniai turi lietuviškas programines įrangas, lietuvišką klaviatūrą. Svarbiausia, nieko nebrukti per prievartą, o kryptingai, išmintingai paskatinti“, – pastebi pašnekovas. Išsakydamas savo požiūrį į bendravimą taisyklinga gimtąja kalba, A.Tapinas atkreipia dėmesį į vieną svarbų dalyką – kalbėti švariai gali tik tas, kas daug skaito. Juk skaitymas turtina žodyną, plečia akiratį, lavina vaizduotę. „Ne technologijos, ne anglų kalba, ne internetas daro meškos paslaugą lietuviškumui, o faktas, kad jaunas žmogus nebeskaito knygų“, – įsitikinęs žurnalistas.
Įpročiai, tarp jų ir rašymas šveplai arba ne, atsiranda vaikystėje
Kad ir kaip intensyviai buitinė kalba pastaruoju metu klestėtų ekrane ir scenoje, galima tik pasidžiaugti, kad numoti ranka į taisyklingą kalbėjimą šiandien vis tik stengiasi tikrai ne visi. Kasmet daugėja įvairiausių iniciatyvų, raginančių viešoje, ir ypač virtualioje, erdvėje bendrauti švaria gimtąją kalba. Viena seniausių ir populiariausių tokių iniciatyvų šalyje – šiuo metu vykstantis, jau septintus metus skaičiuojantis nacionalinis 6–10 klasių moksleivių konkursas „Švari kalba – švari galva“. Jo pagrindinis tikslas – skatinti jaunąją kartą dirbant kompiuteriu, rašant trumpąsias žinutes ar elektroninius laiškus vartoti lietuviškus rašmenis bei taisyklingą gimtąją kalbą. „Tiek psichologai, tiek pedagogai vienbalsiai sutinka, jog įpročiai atsiranda vaikystėje, tarp jų ir rašymas taisyklingai arba ne. Ko vaikas mokomas nuo mažumės, kokį pavyzdį mato aplink save, natūralu, kad visa tai jis nešasi ir į gyvenimą. Visi kuo puikiausiai žinome, kad jaunimas labai pagaulus madoms, naujovėms. Kodėl bendrauti švaria gimtąją kalba šiandien tarp moksleivių negalėtų tapti madinga, ypač kai šiuolaikinės technologijos kompiuterį bei išmaniuosius telefonus leidžia prakalbinti lietuviškai be jokių keblumų? Žinoma, kad galėtų. Moksleiviams reikia tik tinkamo postūmio, galimybės – apie esminę konkurso „Švari kalba – švari galva“ idėją pasakojo renginio sumanytojos Europoje pirmaujančios kalbinių technologijų įmonės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė. Pasak jos, savaime suprantama, tam tikrų trumpinių ar naujadarų konkursas, greičiausiai, iš lietuvių kalbos neišguis, nes tokie dalykai – taip pat mados reikalas. Tačiau iš tokių madų vėliau išaugama, tuo tarpu įprotis kalbėti bendrine lietuvių kalba tarp jaunų žmonių išliks visam laikui.
Geriausiai pasirodžiusieji pateks į antrąjį etapą, kuris vyks taip pat prie kompiuterių, tačiau jau visiems kartu – Vilniaus kooperacijos kolegijos auditorijose. Ši aukštoji mokykla, įsikūrusi patogioje ir net iš tolimiausių Lietuvos vietų atvykstantiems moksleiviams lengvai surandamoje Vilniaus vietoje – Konstitucijos prospekte – konkurso finalininkus mielai priima jau nebe pirmus metus.