Sveiki sulaukę vasaros. Šiandien yra birželio 21 d. Kalendorinės vasaros pradžia! Oi kaip gera, oi kaip malonu vėl maudytis saulės spinduliuose! Tegul bus, kad jų šiemet mažoka, bet prieš mus šilčiausias metų laikas. Kas žino, gal bus tikrai graži, šilta vasara.
Šiandien nusprendžiau pasidalinti su Jumis įspūdžiais iš nuostabaus pobūvio su ALNA Jono Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose. Birželio 10 d. turėjome progą dalyvauti Folkloro festivalyje „Žalias ąžuolėli“. Ar Jūs ten buvote? Ar turėjote laimės įžengti į tą nuostabų kiemą, kuriame laikas sustoja?
Ožkabaliai yra visai čia pat – Vilkaviškio rajone, Bartninkų parapijoje. Tai Sūduvos kraštas. Lyg pažįstamas, lyg išvaikščiotas… bet štai, žmogau, imi ir kasmet atrandi ką nauja. Atrandi atrasta.
Jono Basanavičiaus gimtasis kaimas, tai viena seniausių šio krašto vietovių (manoma, kad jis atsirado XVI a. pabaigoje). Jo sodyboje stovi senas medinis didelis ir be galo tvarkingas namas. Priešais stovi tvartas, šalia yra kluonas, o kitapus kluono – svirnas. Čia yra dar keli ūkiniai pastatai ir iškastas šulinys. Tiesa, visa J. Basanavičiaus tėvų sodyba atstatyta, tačiau kiemo viduryje išliko augantys seni medžiai – kelis šimtus metų menantis kaštonas… Pažvelgus į pačią trobą, kitaip vadinamą stuba, akivaizdu, kad ji priklausė pasiturinčiam valstiečiui. Viduje galima paliesti senus medinius baldus, atsisėsti ant atkurto suolo, pastovėti XIX a. pabaigos virtuvėje ir pasižvalgyti po kabančius šaukštus, jaukias mediena kvepiančias sienas. Kambariuose galima rasti asmeninių J. Basanavičiaus daiktų. Be to, viename labai mažame kambarėlyje įrengta Vasario 16-osios signatarų nuotraukų paroda. Būtina pridurti, kad visuose sodybos pastatuose yra surinkti senoviški namų apyvokos, lauko darbų įrankiai, grūdų kūlimo, vėtymo įrenginiai ir pan. O štai tvarte įrengtos įspūdingų parodų salės. Iš tikrųjų yra kur akis paganyti, kuo pasigrožėti. Kad ir pati sodą juosianti tvora patraukia lankytoją. Už jos tyli vaismedžių sodelis, o prie pat trobos – darželis. Būčiau užmiršus paminėti dar vieną svarbų objektą. Taigi čia yra senas rūsys, apaugęs minkšta žole. Oi koks malonumas ant jo pasėdėti ir pasidairyti po visą aplinką… Gražu, gražiau, gražiausia!
Už sodybos kiemo auga Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. Būnant J. Basanavičiaus sodyboje negalima nenueiti pasivaikščioti po nuostabiai žolynais kvepiančią ąžuolų nusėtą gamtą. Ten nėra kur pasimesti. Nupjautos aukštos žolės takai vedžioja po smagiausias ąžuolyno vietas. Oi kaip viskas kvepia sausu šienu…
Norėtųsi apie šią sodybą dar ir dar pasakoti, bet tiek įspūdžių neįmanoma perduoti lape. Reikia ten nuvažiuoti, pasėdėti po senais kaštonais, paliesti trobos slenkstį ir pavaikščioti po ąžuolų alėją…
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl