EKONOMIKA
Kodėl užuot taikę gerąją lošimų ir loterijų verslo europinio reguliavimo praktiką, Finansų ministerijos valdininkai stumia rinką į pražūtį? Juk šiandien lošimas tarp priklausomybių jau tikrai nėra pirmaujantis – užima tik septintą aštuntą vietą. Daug didesnes nelaimes sukelia internetas, alkoholis, narkotikai. LPT direktorės kompetencija: kelianti abejonių ir (ar) nuleista iš viršaus? yla natūralus klausimas, ar užteks naujajai Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) direktorei Editai Bishop kompetencijos išvynioti interesų siūlų kamuolį? RESPUBLIKA
Apie aktualiausias problemas ir planuojamas permainas lošimų versle „Respublikos“ paklaustas UAB „Novogaming“ vadovas Danutis Baubonis labiausiai nuogąstavo, kad visi tie, kurie imasi lošimų verslą „tvarkyti“, nesugriautų to, kas jau yra padaryta. „Labai jau daug lošimų verslo „specialistų“ atsirado, visi viską išmano ir visi nori pasireikšti“, – sakė jis. Lošimų verslo atstovo teigimu, dar 2001 metais buvo priimtas gana rimtas Lošimų įstatymas ir vargu ar čia reikia ką nors iš esmės keisti. Tačiau būtina aptarti ir reglamentuoti internetinius lošimus, kurie įstatyme neminimi. „Yra visiškai nenormalu, kai užsienio bendrovės organizuoja lošimus internetu, juose dalyvaujantys lietuviai moka pinigus, o bendrovės su Lietuva niekaip neatsiskaito, – sakė D.Baubonis. – Tačiau čia negalima sprendimo priimti per naktį – reikalinga plati diskusija, kuri padėtų pasirinkti maksimaliai logiškiausią variantą“. RESPUBLIKA
Milijardinėse skolose besimurdančios Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas užsiminė papildomų pajamų ketinantis gauti iš savivaldybei priklausančių poliklinikų – jis viešai teigė šias viešąsias įstaigas apmokestinsiantis nekilnojamojo turto mokesčiu. Idėją apmokestinti poliklinikų naudojamas patalpas A.Zuokas paviešino per vieną renginį, kuriame dalyvavo sostinės poliklinikų bei kitų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai. Renginyje dalyvavę poliklinikų vadovai teigė nežinantys, kaip vertinti tokią mero pasakytą žinią, nes ji sukėlė nemenką šurmulį ir svarstymų bangą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valdininkai patvirtino, kad kalbos apie ketinimus apmokestinti poliklinikas jiems ne naujiena. LIETUVOS ŽINIOS
Ar gali taip būti, jog sąžiningai butą įsigiję žmonės po kiek laiko staiga sužino, kad jis gali būti parduotas iš varžytynių? Tai nutiko klaipėdiečiams Elenai ir Gintarui Pauliams. Sutuoktiniai Pauliai, prestižiniame uostamiesčio Dragūnų gatvės kvartale įsigiję naują trijų kambarių butą, jau daug metų gyvena lyg ant adatų. Sumokėję pinigus už būstą jie gali netekti turto, nes skolų bankui nesugrąžina ankstesnis buto šeimininkas – 28-metis klaipėdietis Olegas Pinčiukas. Šiam vyrui su delspinigiais buvo apskaičiuota daugiau kaip 251 tūkst. litų skola. O.Pinčiukui paskolą suteikęs SEB bankas neprieštaravo, kad jis įkeistą butą parduotų ir taip sugrąžintų paskolą. Šiuo metu pirkėjų dorai įgytas, taip pat ir „Swedbank“ už paskolą įkeistas būstas areštuotas – Pauliai bet kada gali būti iškraustyti. Bankininkai bei sandorį tvarkę juristai dėl tokios situacijos ir galimų įkeisto buto pirkėjų nuostolių jokios kaltės nejaučia. Įkeistas butas tapo akmeniu po kaklu. LIETUVOS RYTAS
ENERGETIKA
Europos audito rūmai pareiškė, kad Lietuva, Čekija ir Italija energijos taupymo projektams skirtą ES paramą švaistė viešiesiems pastatams dailinti, o sąskaitos už energetinius išteklius taip ir nesumažėjo. Kliuvo ir Europos Komisijai, nereikalavusiai, kad valstybių vykdomi projektai duotų greitą investicijų grąžą. Europos audito rūmai patikrino 24 Lietuvoje, Čekijoje ir Italijoje vykdomus projektus. Išskirtinio dėmesio šios šalys sulaukė dėl to, kad 2007-2013 m. laikotarpiu gavo didžiausią ES finansavimą energijos taupymo projektams – apie 7 mlrd. litų.Už gautas lėšas renovuoti viešieji pastatai, tačiau auditoriai pareiškė, kad didžioji dalis projektinių lėšų buvo skiriama ne energijos vartojimo efektyvumui didinti, bet pastatams gražinti bei jų naudotojų komfortui ir net prabangai. Esą pagal tiesioginę paskirtį buvo panaudota tik 20 proc. lėšų. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
AB „DFDS Seaways“ generalinis direktorius Jonas Nazarovas neigia gandus, esą danai po truputį bando išvedinėti laivus iš Lietuvos kaip bazinio uosto į Daniją. Niekur nedingo ir keltas „LISCO Maxima“, tik pakeistas jo pavadinimas. „Kalbėdamas apie Lietuvą ir Klaipėdos uostą, turiu pastebėti, kad esminių varžančių aplinkybių kol kas nebuvo, ir tikimės, jog planuojamas statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas neturės neigiamos įtakos mūsų verslui“, – situaciją paaiškino J. Nazarovas. Beje, keltas „Victoria Seaways“ nėra koks nors naujas laivas – tai tas pats keltas „LISCO Maxima“, pastatytas 2009-aisiais. Užpernai pavasario pradžioje pasikeitus bendrovės pavadinimui iš „DFDS LISCO“ į „DFDS Seaways“, planinio laivų remonto metu buvo keičiami jų pavadinimai pridedant žodį „Seaways“. Danų valdomos AB „DFDS Seaways“ kelto „Victoria Seaways“, kursuojančio maršrutu Klaipėda-Kylis, kapitonas Henrikas Žalandauskas sako, kad 2012-ieji bendrovės jūrininkams buvo gana sunkūs. VAKARŲ EKSPRESAS
PASLAUGOS
Nors viešai deklaruojama, esą būtina tikrintis sveikatą, tokie patikrinimai greičiau yra išimtis nei taisyklė. Prastai veikia ir priverstinė profilaktika, kai tenka ją atlikti kur nors įsidarbinus. Pro pirštus į sveikatą žiūri tiek pats darbuotojas, tiek jo apžiūrą atliekantis gydytojas, pasidavęs paciento vangumui ir pasirašęs medicinos knygelėje be jokios apžiūros. Dar daugiau painiavos ir nepasitenkinimo netobuloje sistemoje sukelia finansinis aspektas, mat kol vieni už privalomą sveikatos patikrą moka keliasdešimt litų, kiti šią paslaugą gauna nemokamai. VAKARO ŽINIOS
RŪPYBA
Kaip išspręsti valkatavimo problemą, niekas dar nesugalvojo. Mes jų net nebepastebime, bet užuodžiame, kai per šalčius benamiai įsikuria laiptinėse, prekybos centruose ir net bažnyčiose. Nuo ryto iki 14 val. benamius priimančios religinės bendruomenės „Išganymo armija“ vadovė Susana Ketler-Riutkenen pasakoja, jog žiemą jų būna pilna salė – šildosi, skaito, bendrauja su socialine ir medicinos darbuotojomis, palenda po dušu, žiūri filmą ar koncertą. „Kur jie eina po to? Kol gerai elgiasi ir yra švarūs, glaudžiasi įvairiose miesto įstaigose, garažuose, sandėliuose. Jeigu švarus, į prekybos centrą apsaugininkas įleidžia, skaityklose būna“, – sakė moteris. „Jeigu turiu pinigų, einu į kavinę arbatos, šiaip vaikštau po miestą, kol įleis į nakvynės namus. Į bažnyčią einu visą laiką. Niekas manęs neskriaudžia, o valgau, ką Dievas davė. Duoda dešros, duonos“, – sakė 67 metų Nijolė, pasidžiaugusi, jog „Išganymo armijoje“ gali išsimaudyti, pasikeisti drabužius. VAKARŲ EKSPRESAS
STATYBA
Garsios frazės, kad stiklainiu pramintą Laisvės alėjos pastato antstatą privalu nugriauti, bliūkšta. Stiklo tūrį siūloma pridengti vertikaliomis metalo sijomis, kurių išdėstymo ritmas primintų tarpukarį. „Ketiname eiti į kompromisą, norime šį klausimą išspręsti taikiai. Kitaip tariant, norime pasirašyti su prokuratūra taikos susitarimą“,- planus atskleidė Laisvės alėjos 90-ojo pastato, kuriame beveik pusantrų metų veikai viešbutis, savininkas Rimantas Meška. Stiklainio skandalas jau byra į šipulius. KAUNO DIENA
Pagal ELTĄ