ENERGETIKA
Pirmoji Baltijos šalyse komunalines atliekas deginti pradėjusi Klaipėdos termofikacinė jėgainė jau tiekia miestui šilumą, o netrukus perduos į tinklą ir elektrą. Klaipėda pirmoji iš didžiųjų šalies miestų atvėrė duris energetikos naujovėms: šiemet pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas ir oficialiai atidaroma bendrovės „Fortum Klaipėda“ termofikacinė elektrinė. Uostamiestyje pastatyta Suomijos energetikos milžino „Fortum“ jėgainė jau pradėjo bandomąją veiklą. Įranga derinama siekiant kuo mažiau naudoti gamtinių dujų ir užtikrinti optimalią temperatūrą – ne mažiau kaip 850 laipsnių.
130 mln. eurų (458 mln. litų) investicijos į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) grąžos laikotarpis, pasak bendrovės „Fortum Klaipėda“ vadovo Juozo Donielos, siekia 8-9 metus, o faktinė trukmė priklausys nuo „Klaipėdos energijos“, kuri energijai gaminti naudoja dujas, superkamos šilumos ir elektros kainos. Jėgainė Klaipėdoje degins 3 rūšių kurą – iš viso 260 tūkst. tonų per metus, iki pusės šio kiekio sudarys išrūšiuotos komunalinės šiukšlės. Pasak J. Donielos, veikiant šiai jėgainei sumažės Klaipėdos priklausomybė nuo gamtinių dujų, šildymo kaina gyventojams bus stabilesnė. Įranga visu pajėgumu pradės veikti balandžio mėnesį. „Jau gamina energiją iš šiukšlių“. LIETUVOS ŽINIOS
FINANSAI
Šiemet savivalda vėl gyvens ne pagal išgales: dauguma savivaldybių planuoja išleisti daugiau, nei į biudžetą surinks lėšų. Praėjusią savaitę nemaža dalis savivaldybių patvirtino 2013 metų biudžetus. Rajonų ir miestų gyventojams vėl teks veržtis diržus ir tempti savivaldybių skolų naštą, mat tvirtinami deficitiniai biudžetai. Pavyzdžiui, laikinosios sostinės politikai patvirtintą biudžetą vadina subalansuotu, nors miesto išlaidos bus beveik 40 mln. litų didesnės nei pajamos. Į biudžetą šiemet planuojama surinkti 696,92 mln. litų, o išleisti – 736,79 mln. litų. Kad padengtų susidariusį skirtumą, savivaldybė planuoja skolintis, nors jau yra pasiskolinusi daugiau nei 176,66 mln. litų. Artimiausiu metu sostinės savivaldybė taip pat tvirtins 2013 metų biudžetą. Jo pajamos sieks 1,01 mlrd. litų, o išlaidos 1,07 mlrd. litų. Biudžeto skylė – net 64,47 mln. litų. Beveik 1 mlrd. litų skolos turinti Vilniaus savivaldybė šiemet ir toliau ketina skolintis, o senoms skoloms mokėti bus išleisti 94,8 mln. litų arba 9,3 proc. visų biudžeto pajamų. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto skylė – 11,28 mln. litų, Šiaulių – 8 mln. litų, deficitinis ir Panevėžio miesto biudžetas. „Gyvenimas skolon ir toliau tęsis“. RESPUBLIKA
TRANSPORTAS
Jeigu teismas nebūtų panaikinęs Klaipėdos pietinio aplinkkelio detaliojo plano sprendinių, šiandien jau būtų galima pradėti 82 sklypų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą ir ruoštis tiesti šį kelią. Tačiau Klaipėdos savivaldybė ne tik kad nepadavė į teismą detaliojo plano rengėjų dėl patirtų nuostolių, bet ir patikėjo jiems patikslinti planą ir vėl mokės pinigus – 250 tūkst. litų. Savivaldybės atstovų aiškinimu, pietinio aplinkkelio detalusis planas buvo panaikintas ne tik dėl jo rengėjų kaltės. Tam tikrų procedūrinių pažeidimų, susijusių su detaliojo plano derinimu Nuolatinėje statybos komisijoje padarė ir Klaipėdos rajono savivaldybė. O plano rengėjai tvirtina, kad papildomų darbų kaina „nėra drastiška“. Uostamiesčio savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko teigimu, šis aplinkkelis Klaipėdai reikalingas tam, kad iš uosto pietinės dalies išvažiuojantis autotransportas galėtų aplenkti miesto gatves ir pro geležinkelio „Draugystės“ stotį išvažiuotų tiesiai į kelią Šilutė-Palanga. Kas kaltas, kad bus prarasti beveik dveji metai pietinio aplinkkelio tiesimo epopėjoje? „Pietinis aplinkkelis – interesų įkaitas“. VAKARŲ EKSPRESAS
PREKYBA
Šiaulių Vilniaus gatvės bulvare kovo 28-30 d. pirmą kartą veiks šv. Velykų miestelis „Marguok!“ Šiuo metu yra užsiregistravę apie 50 prekeivių, kurie prekiaus maisto produktais, suvenyrais. Šiauliai prieš šv. Velykas sieks ir margučių gausos rekordo. Kovo 27-ąją Velykų alėjoje kiaušiniai bus kabinami ant medžių. Siekti rekordo kviečiami ir pavieniai asmenys, ir įstaigos. Dar vienu traukos objektu turėtų tapti gigantiški margučiai. Pasak Turizmo informacijos centro (TIC) direktorės pareigas laikinai einančios Giedrės Brazlauskaitė, 9 įstaigos sutiko savo jėgomis papuošti dešimt beveik 2 metrų dydžio metalinių kiaušinių karkasų. Margučiai bus statomi per visą bulvarą. Pasak TIC projektų vadybininko dizainerio Viliaus Purono, „svarbu ne patys kiaušiniai, bet tai, kad moksleiviai, miesto bendruomenė ras juose įdėtą savo širdutę. Tai – mūsų miesto bendrija. Tie patys turtuoliai, tie patys ubagėliai. Svarbu pajusti, kad nuo mūsų priklauso, kaip laikysimės“. „Šiauliai sieks margučių rekordo“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
PASLAUGOS
Jau du dešimtmečius profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios Palangos reabilitacijos ligoninės specialistus nustebino valstybės kontrolierių teiginiai, kad lėšos, išleidžiamos neįgaliųjų profesinei reabilitacijai, neduoda apčiuopiamos naudos. „Profesinės reabilitacijos ir formaliojo profesinio mokymo programų kainos lyginamos nesuprantant profesinės reabilitacijos esmės ir prasmės. Norisi tiesiai paklausti: kokią apčiuopiamą naudą tikisi gauti valstybės kontrolės atstovai? Ar į aktyvų gyvenimą ir darbo rinką po traumų grįžtantys jauni žmonės nėra pakankami pavyzdžiai suvokti, kad tai, ką valstybė gauna, yra nepalyginti daugiau nei profesinės reabilitacijos kaina, išreikšta skaičiais?“ – klausia Palangos reabilitacijos ligoninės direktoriaus pavaduotoja Romantė Aleknavičienė. Pasak ligoninės vadovo Virginijaus Biskio, praėjus keleriems metams po darbingumo netekimo motyvacija dirbti sumažėja – žmogus prisitaiko prie savo ribotų galimybių ir „pašalpų gavėjo“ vaidmens. Todėl labai svarbu, kad sunkias traumas patyrę ar dėl ligos netekę darbingumo pacientai iš karto būtų visapusiškai rengiami aktyviam gyvenimui.
Vis dėlto teigiama, jog efektyvios neįgaliųjų įdarbinimo sistemos Lietuvoje nėra. Įdarbinimu rūpinasi profesinės reabilitacijos įstaigos darbuotojai, nors patys dalyviai teisiškai nėra įpareigoti bendradarbiauti išvykę į namus. Kiekviena profesinės reabilitacijos įstaiga pati ieško ryšių su darbdaviais. Įstatymai kitose Europos šalyse skatina visas įmones įdarbinti tam tikrą neįgaliųjų skaičių, kitaip tenka mokėti didesnius mokesčius. Lietuvoje neįgaliųjų integracijos link žengiami tik pirmieji žingsniai. Kol kas sveiko ir iš dalies darbingo žmogaus konkurencija yra ne pastarojo naudai. „Profesinė reabilitacijos nauda – gyvenimas“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ