RŪPYBA
Nuo kitų metų keisis pensijų kaupimo senatvei tvarka. Aukso kalnų privačiuose fonduose nesukaupę, bet dėl šios avantiūros dalį būsimos „Sodros“ pensijos jau praradę žmonės galės atsisakyti kaupimo ir pasilikti tik valstybinio socialinio draudimo sistemoje, o pensijų fondai už klientų viliojimą nerealiais pažadais bus baudžiami. Trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pristatys pensijų skaičiuoklę, kuri, nors ir apytikslė, turėtų padėti būsimiems pensininkams apsispręsti, kaip jiems būtų naudingiausia toliau kaupti lėšas senatvei. Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Audriaus Bitino manymu, suteikus žmonėms visą informaciją apie įvairių variantų pliusus ir minusus, tikrai bus nemažai atvejų, kai žmonėms bus rekomenduojama grįžti į „Sodrą“.
„Ne paslaptis, kad vykstant 2003 m. pradėtai reformai daug žmonių į pensijų fondus pakliuvo per nežinojimą. Tikrai nenormalu, kai iki pensijos likus keleriems metams žmogus eina į pensinį fondą – neįmanoma nieko sukaupti likus tokiam trumpam laikotarpiui“, – teigė A. Bitinas. Tačiau, pasak jo, už tą laikotarpį, kurį žmogus dalyvavo privačiame fonde, jo „Sodros“ pensija sumažės. „Respublika“ primena, kad nuo š.m. balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. gyventojai galės iš naujo apsispręsti, ar tikrai nori taupyti senatvei pensijų fonduose, kurie už pinigų investavimą ima nemažus procentus, bet sėkmingų investicijų negarantuoja. Kad žmonės nebūtų apgaudinėjami kaip anksčiau, A. Bitino teigimu, su fondais bus pasirašoma etiško komunikavimo deklaracija, o už tolesnį gyventojų klaidinimą fondams numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. „Kelialapių į sočią senatvę niekas nedalija“. RESPUBLIKA
Darbo birža paskelbė, kokių profesijų žmonės įsidarbins lengviausiai ir kokių specialistų visai nereikės. LDB Darbo išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Donata Šlekytė pristatė šiems metams sudarytą „Įsidarbinimo galimybių barometrą“. Didesnes įsidarbinimo galimybes šiemet turi elektrikai, siuvėjai, pardavimo ir transporto vadybininkai, buhalteriai, gydytojai ir slaugytojai, vairuotojai, pardavėjai, virėjai, barmenai, suvirintojai, staklininkai bei statybininkai. Mažiausias galimybes įsidarbinti šiemet turi ekonomistai, teisininkai, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojai, socialiniai pedagogai ir darbuotojai, turizmo vadybininkai, psichologai, agronomai, aplinkos apsaugos ir apželdinimo specialistai. Pasak D. Šlekytės, abiturientai, rinkdamiesi specialybę, neatsižvelgia į situaciją darbo rinkoje ir įsidarbinimo galimybes, nes vienos populiariausių studijų krypčių išlieka ekonomika ir teisė. „Lietuvai reikia vairuotojų, o ne teisininkų“. VAKARO ŽINIOS
Devynmetės kaunietės Vasarės poelgis nustebino kilnumu – gimtadienio dovanų atsisakiusi mergaitė organizacijos „Penkta koja“ beglobiams gyvūnams už surinktus pinigus nupirko 360 kg maisto. Pasak mergaitės mamos Lauros, vasario 19-ąją per savo 9-ąjį gimtadienį Vasarė visiems klasiokams, kaimynams parašė kvietimus, kuriuose paprašė, kad vietoj tradicinių dovanų per jos gimtadienio šventę jie dovanotų pinigų, už kuriuos būtų nupirktas maistas beglobiams gyvūnams. Mamos teigimu, šis pasiūlymas sulaukė entuziastingo palaikymo – už surinktą sumą buvo nupirkta 360 kilogramų sauso ėdalo „Penktos kojos“ globojamiems keturkojams. Pasak organizacijos „Penkta koja“ direktorės Agnės Volockytės, šis atvejis – išskirtinis, mat „Penktos kojos“ gyvūnams ir suaugę geradariai labai retai atveža maisto. Šiuo metu organizacija globoja 130 šunų ir kačių. „Devynmetės dovana beglobiams gyvūnams – 360 kg maisto“. KAUNO DIENA
150 litų nuo sausio kilstelėtos minimalios mėnesio algos (MMA) vasarį jau pradėjo strigti įmonių mokėjimai „Sodrai“. Bendrovės „Creditreform Lietuva“ duomenimis, padidinimas itin paveikė šakas, kur mokami maži atlyginimai ir darbo apmokėjimas sudaro didelę sąnaudų dalį. Kai kuriose šių šakų trumpalaikės skolos per mėnesį šoktelėjo dešimtimis procentų. Į ūgtelėjusią MMA labiausiai sureagavo vidutinio dydžio, o mažiausiai – didelės įmonės. Tokias išvadas „Sodros“ duomenų pagrindu padarė rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“. Dar pernai per vasarį darbdavių trumpalaikės skolos sumažėjo 25,4 mln. litų suma, o šiemet per mėnesį jos ūgtelėjo beveik 4,9 mln. litų ir pasiekė 244,8 mln. litų. Kaip ir buvo prognozuota, įsiskolinimai padidėjo valymo, pašto, apsaugos, siuvimo srityse. „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa atkreipė dėmesį, kad MMA padidinimas bent jau „Sodrai“ vis tiek buvo naudingas: nors skolos jai padidėjo, bet ir jos pajamos išaugo. „Didesnė alga – didesnė ir skola“. RESPUBLIKA
FINANSAI
Nuo kovo 1-osios įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui, teismai jau sulaukė pirmųjų kregždžių. Tiesa, kol kas bankrutuoti ryžosi vos keli asmenys. Bankroto administratorių tikinimu, bankrutuoti galės vos dešimtys. Naujausiais – vasario 1 d. – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, įstatymu pasinaudoti šiuo metu gali 1 422 asmenys – būtent tiek skolininkų peržengė 25 tūkst. litų skolos ribą, kai įstatymas jau leidžia skelbti bankrotą. VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko pripažinimu, kiekvienas fizinis asmuo, kurio mokesčių skolos viršija nurodytą sumą, potencialiai galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo.
„Tačiau bankroto bylai iškelti būtina sąlyga, kad fizinis asmuo neturėtų galimybės įvykdyti visus savo įsipareigojimus (t. y. neturi tam pakankamai pajamų, turto, privalo išlaikyti kitus asmenis“, – tvirtino A. Klerauskas. Pasak jo, įstatyme numatyta ir daugiau saugiklių, kada bankrutuoti neleidžiama. Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus Alvydo Geigalo nuomone, pats įstatymas pernelyg griežtas, tad pritaikomas tik nedidelei daliai asmenų, turinčių problemų dėl skolų. „Bankrutuoti verčia ir šildymo sąskaitos“. KAUNO DIENA
Šiaulių bankas atnaujina dalies paslaugų teikimą buvusiems Ūkio banko klientams. Pirmuosius šešis buvusius Ūkio banko skyrius Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje ir Ukmergėje Šiaulių bankas atidarys šiandien vidurdienį. Šiauliuose esančiuose dviejuose skyriuose Vilniaus gatvėje veiks Ūkio banko informacinė sistema, bus įrengtos specialios darbo vietos buvusiems Ūkio banko klientams aptarnauti, rašoma išplatintame pranešime. Finansinių paslaugų apimtys bus plečiamos palaipsniui, per keletą etapų planuojama atidaryti visus 25 buvusius Ūkio banko skyrius. „Šiaulių bankas pradeda teikti paslaugas buvusiems Ūkio banko klientams“. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
Po Ūkio banko žlugimo iš skandalų neišsikapsto ir kilpą jam užveržęs Lietuvos bankas. Paaiškėjo, kad likus valandai iki sprendimo stabdyti banko veiklą į skęstantį Vladimiro Romanovo laivą vis dar buvo pumpuojami valstybės pinigai. Paskelbusi apie V. Romanovui priklausiusio Ūkio banko veiklos sustabdymą Lietuvos banko vadovybė atvirai šaipėsi iš valstybės įstaigų vadovų, nekreipusių dėmesio į blogas žinias ir rizikavusių jame laikyti pinigus. Tačiau gali būti, kad pro pirštus į šią riziką žiūrėjo ir Lietuvos bankas. Likus vos valandai iki sprendimo sustabdyti Ūkio banko veiklą per centrinio banko iždo sąskaitą į žlungančią prieštaringai vertinamo verslininko imperiją vis dar buvo pervedamos valstybės lėšos. Tokios „dovanos“ iš Lietuvos banko sulaukė Nacionalinė mokėjimo agentūra. Į jos sąskaitą Ūkio banke 16 mln. litų Finansų ministerija pervedė paskutinę minutę, kai išgelbėti valstybės lėšų jau buvo neįmanoma.
Paklaustas, kodėl bankas nesiėmė priemonių valstybės įstaigų lėšoms Ūkio banke apsaugoti, vienas Lietuvos banko vadovų Raimondas Kuodis tuomet dėstė, kad už tai esą atsakingi patys įstaigų atstovai – Lietuvos bankas negalėjo įspėti valstybės įstaigų apie veiksmus Ūkio banko atžvilgiu, nes tai būtų sukėlę šio banko griūtį. Bet kas trukdė Lietuvos bankui pristabdyti per jo iždo sąskaitą prieš pat moratoriumą atliekamas operacijas su valstybės pinigais, banko atstovai į kalbas nesileidžia. „Viena ranka gramzdino banką, o kita maitino“. LIETUVOS RYTAS
Seime netrukus gali būti sudaryta laikinoji tyrimo komisija, kuri aiškinsis Ūkio banko (ŪB) uždarymo aplinkybes, – dalis parlamentarų abejoja, ar Lietuvos banko LB vykdoma komercinių bankų priežiūra veiksminga. Kodėl ŪB uždarytas? Ar LB tinkamai vykdo komercinių bankų priežiūrą? Kodėl valstybė, griuvus bankui, vėl patyrė šimtamilijoninių nuostolių? Šį mėnesį, prasidėjus Seimo pavasario sesijai, parlamentarai greičiausiai imsis tyrėjų darbo ir į šiuos klausimus bandys rasti atsakymą. Dalis socialdemokratų, Darbo partijos (DP) bei Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) frakcijų atstovų šiam reikalui norėtų suburti laikinąją tyrimo komisiją. „Sudaryti komisiją – būtina, nes bet kokiu atveju jau antro banko „lūžimas“ per tokį trumpą laiką – įtartinas. Reikia išsiaiškinti, ar bankų kontrolės sistemoje kas nors negerai, ar kiti čia dalykai. Mes šią idėją tikrai palaikysime“, – pirmadienį dėstė Seimo vicepirmininkas, TTP frakcijos atstovas Kęstas Komskis.
Panašios nuomonės laikosi ir DP frakcijos atstovai. Abejojančių daugiausia tarp socialdemokratų ir opozicijos. Pagal Seimo statutą iniciatyvos teisę sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisijas turi Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip ¼ Seimo narių grupė. „Banko griūtį aiškinsis Seimas“. KAUNO DIENA
TRANSPORTAS
Tarptautinis Kauno oro uostas (TKOU) greitai nebeturės generalinio direktoriaus. Vos keturis mėnesius jam vadovavęs Povilas Ugianskis kovo viduryje paliks šias pareigas. Šiame poste jis pakeitė dabartinį susisiekimo viceministrą Arijandą Šliūpą. P. Ugianskis neslėpė, kad tokiam žingsniui ryžtis jį paskatino būtent nesutarimai su A. Šliūpu. „Viceministras vis dar jaučiasi esantis oro uosto direktoriumi. Natūralu, kad jis prižiūri šią sritį – normalu ją prižiūrėti, bet yra vietų, kuriose aš galiu priimti sprendimus, o jam nereikėtų to daryti“, – sakė P. Ugianskis. „Tai – jo asmeninė nuomonė. Nesuprantu, apie ką jis kalba“, – apie tokius priekaištus sakė A. Šliūpas. TKOU – ne vienintelis oro uostas be nuolatinio vadovo. Iš Vilniaus oro uosto neseniai išėjusį vadovą Tomą Vaišvilą laikinai pakeitė Infrastruktūros departamento vadovas Darius Okunevičius. „Po dviejų vyrų kaktomušos vienas traukiasi“. LIETUVOS RYTAS
Pasirodo, naujas konkursas užimti Kauno oro uosto direktoriaus postą skelbiamas nebus. „Nėra planuojama skelbti konkursą Kauno oro uosto direktoriaus vietai užimti, nes planuojama oro uostų pertvarka, – paaiškino Susisiekimo ministerijos atstovas R. Slapšys. – Siekiama, kad Lietuvoje teoriškai liktų tik vienas oro uostas, pavyzdžiui, „Lietuva“. Pasak R. Slapšio, praktiškai tai būtų sujungtų trijų šiuo metu veikiančių tarptautinių oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – darinys. „Kauno oro uostui šios permainos būtų į gera. Jis šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laiku“, – pastebėjo ministerijos atstovas. P. Ugianskio manymu, jungimasis ir Kauno oro uostui, ir Vilniaus bei Palangos oro uostams bus tik į naudą, tačiau teigė neįsivaizduojantis, kas konkrečiai laukia Kauno oro uosto. „Kauno, Vilniaus, Palangos oro uostai bus sujungti“. KAUNO DIENA
ŽEMĖ
Kiek Lietuvos miškuose gyvena lūšių, šiemet taip ir nesužinosime. Vasario 21-26 d. visi norintys buvo kviečiami kartu su miškininkais ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovais miškuose ieškoti vilkų bei lūšių pėdsakų ir juos registruoti. Atsirado apie 150 savanorių, daugiausia gamtos mokslų studentų. Šiųmetinė apskaita buvo vykdoma ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose, tačiau kiek juose klajoja į Raudonąją knygą įrašytų lūšių, taip ir nepavyks sužinoti. „Kadangi buvo skelbtas viešas konkursas apskaitai privačiuose miškuose atlikti, lūšies ten nebuvo galima įrašyti, tik vilką. Tai, aišku, didelis pralaimėjimas“, – teigė Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Vaidas Balys. Jo teigimu, ankstesnių metų vilkų apskaitos rodo, kad šių skaičius svyruoja tarp 250-300, o kiek bus šiemet, kol kas sunku pasakyti. Tikslus Lietuvos miškuose gyvenančių vilkų skaičius paaiškės tik šių metų gegužę. Šiuo metu Valstybinė miškų tarnyba apibendrina duomenis. Apskaitos tikslas – ne tik sužinoti vilkų skaičių. Aplinkos ministerija pagal vilkų skaičių parenka ir šių sumedžiojimo kvotas. „Vilkai suskaičiuoti, lūšys – ne“. VAKARO ŽINIOS
Pagal ELTĄ