Vėjo jėgainės ateina pas mus

Pastaruoju metu visoje Lenkijoje statoma arba daugumoje vietų planuojama statyti vėjo jėgainių fermas. Daugumos vietovių gyventojai protestuoja prieš tokius savivaldybių sprendimus. Šiuo metu yra apie 300 vietovių, kur vyksta protesto akcijos. Deja, ši problema neaplenkė ir Punsko valsčiaus. Ar pagrįsti žmonių nuogąstavimai, klausiau psichiatrijos gydytojo Bogdano Viečoreko (Bogdan Wieczorek) ir sociologo Gžegožo Andruškievičiaus (Grzegorz Andruszkiewicz) iš Suvalkų.

„Aušra“: Ar vėjo jėgainės kenksmingos žmogaus sveikatai?

Bogdan Wieczorek: Taip, galiu autoritetingai pasakyti, kad vėjo jėgainės yra kenksmingos žmogui. Bet kartu noriu pabrėžti, kad nesu vėjo jėgainių priešininkas apskritai, baugina mane tai, kad jos statomos taip arti gyvenamų vietų, nepaisoma žmonių, gyvūnų ir gamtovaizdžio. Žodžiu, jos statomos be jokių strateginių planų, išsamių analizių.

Yra visokių nuomonių. Kai kas tvirtina, kad vėjo jėgainės yra mažiau kenksmingos sveikatai negu, sakykim, mobiliojo ryšio telefonai.

Bogdan Wieczorek: Tai netiesa. Nuo vėjo jėgainių susidaro infragarsai*, labai kenksmingi žmogaus sveikatai. Tačiau jų poveikis žmonėms yra mažai ištirtas. Mes jų negirdime. Pačios vėjo jėgainės – gana naujas dalykas mūsų civilizacijoje, todėl jų ilgalaikis poveikis nėra iki galo ištirtas. Šiuo metu vyksta moksliniai tyrimai, todėl šiandieną niekas negali vienareikšmiai ir tiksliai nusakyti, koks esąs poveikis ir kas laukia žmonių, gyvenančių šalia vėjo jėgainių, po kokių dešimties metų. Tačiau Vakarų valstybės turi tam tikrą patirtį, ten ir daromi tyrimai. Beje, Vokietija, Čekija nestato vėjo jėgainių šalia gyvenviečių, renkasi negyvenamas vietas – šalia autostradų, jūroje.

Kas nutinka žmogui, kuris gyvena arti tokios jėgainės?

Bogdan Wieczorek: Gyvenimas tokioje vietoje tampa kančia, susidaro Doplerio efektas, atrodo, kad greitai artėja traukinys, tačiau jis niekada nenutolsta, visą laiką girdi jį artėjant. Žmogus nuo to pavargsta, tampa irzlus, neramus. Tą sekinantį garsą girdi 24 valandas per parą. Sutrinka miego fazės, ypač sutrumpėja gilaus miego fazė. Rytą žmogus atsikelia pavargęs, nors naktį miegojo. Nesitikėkite, kad aš išvardinsiu visas ligas, kuriomis gali susirgti žmonės. Tokio sąrašo kol kas niekas negali pateikti. Poveikis yra ilgalaikis, tai procesas. Tarkim, išgėręs nuodų žmogus miršta po poros valandų. Čia taip nėra. Reikia metų (nuo 5 iki 10), kad ligos pasireikštų. Mokslininkai mano, kad infragarsai kenkia gemalui, gali gimti nesveiki ar neįgalūs vaikai. Nuo nuolatos patiriamo streso sumažėja žmogaus imunitetas. Tada jis lengviau gali susirgti, pavyzdžiui, onkologinėmis ligomis.

Apibendrinant galima pasakyti, kad gyvenimas šalia vėjo jėgainių fermų visų pirma paveikia žmonių gyvenimo kokybę. Sutrinka socialiniai ryšiai, žmonės tampa pikti, irzlūs, viskuo nepatenkinti, gyvena nuolatiniam strese.

Jeigu vėjo jėgainės yra tokios kenksmingos, kodėl valdžia leidžia jas statyti?

Grzegorz Andruszkiewicz: Kol kas Lenkijoje nėra įstatymų, kurie reglamentuotų, koks turėtų būti minimalus atstumas nuo gyvenamų vietų. Tuo naudojasi investuotojai ir stato ten, kur jau yra infrastruktūra. Pirmiausia įtikina įtakingus visuomenės žmones. Remia savivaldybes, mokyklas, duoda pinigų, pavyzdžiui, kelio statybai. Dažniausiai kalba su įtakingais visuomenės žmonėmis, stengiasi juos įtikinti, kad nėra jokio pavojaus.

Bogdan Wieczorek: Už dabartinę padėtį iš tikrųjų yra atsakinga mūsų valstybė. Nėra jokių planų, strategijos, kaip plėtoti vėjo jėgainių investicijas. Tai palikta savieigai. O tai atrodo maždaug šitaip. Lenkija yra viena tų valstybių, kur mokami didžiausi mokesčiai. Jie suplaukia į centrinį biudžetą. O savivaldybėms užkraunama ant pečių labai daug pareigų, tačiau gaunamų lėšų nepakanka toms pareigoms įgyvendinti, prie visko (kaip prie švietimo) reikia pridėti savo lėšų, ir štai valsčių biudžetuose atsiranda neužlopomos skylės. Vėjo jėgainės tampa išsigelbėjimu, tačiau tai apgaulinga. Nes pasakius Varšuvoje, kad trūksta lėšų švietimui, Varšuva ramiai atrėžia: „Turit vėjo jėgaines, tai iš jų ir pridėkit“.

Aš manyčiau, kad vis dėlto mes, šių žemių šeimininkai, turėtumėm atsakingai elgtis. Kol nėra iki galo sutvarkyta teisinė bazė, nusakanti šių jėgainių saugų dislokavimą, kol nėra įtikinamų mokslinių tyrimų dėl poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai, turėtumėm susilaikyti nuo sprendimų statyti jėgaines netoli gyvenviečių.

Koks, Jūsų įsitikinimu, saugus atstumas?

Bogdan Wieczorek: Kiek esu skaitęs, tai vėjo jėgainės negali būti arčiau gyvenamų vietų negu 3 kilometrai. Aš gyvenu 2,5 km nuo vėjo jėgainės ir žinau, kaip varginantis yra ten gyvenimas, o ką kalbėt apie žmones, kurie gyvena dar arčiau. Visame name girdžiu jų darbą. Tik vienoje vietoje, nuėjus už namo, nesigirdi ūžimo. Bet kai pagalvoju, kad ir iš kitos pusės gali būti pastatyta vėjo jėgainė – šiurpas apima. Tada niekur neįmanoma bus pasislėpti. Juk mes esame šios žemės šeimininkai, o ne jėgainės, ne mes atėjome pas jas, o jos ateina pas mus. Ir tai jos turi prisitaikyti prie mūsų, o ne mes prie jų. Nuėję pas ką nors į svečius, prisitaikome prie šeimininkų tvarkos tuose namuose. Jei ten nusiaunama batus įeinant į vidų, tai ir mes darome, jei ten nerūkoma, ir mes nerūkome. Neįvedame savo tvarkos, nes esame tik svečiai…

Bet vėjo jėgainės yra ir funkcionuoja taip pat Vakarų šalyse. Ten jos nėra kenksmingos?

Bogdan Wieczorek: Taip, jos ten irgi veikia, bet yra reglamentuojama įstatymais, kur jas galima statyti. Pasižiūrėkime į mūsų kaimynus vokiečius arba čekus. Jėgainės yra statomos toli nuo gyvenamų vietų, prie autostradų, arba išperkami dideli žemės plotai. Ten nekenkia žmonėms. Dažnai statomos yra jūroje, toliau nuo paplūdimių.

Tai kaip galime kovoti, kad jos mūsų neapsuptų?

Bogdan Wieczorek: Visų pirma žmonės turi žinoti, kokį pavojų jos kelia, jeigu koks ūkininkas parduos savo žemę. Tokia jėgainė dirba mažiausiai 20 metų. Ne po mėnesio, ne po metų, bet žemė šalia jėgainės taps nederlinga. Poveikis jėgainės yra labai stiprus, siekia apie 15 km, o jeigu tai bus jėgainių ferma (keliolika vėjo sparnų) – viskas aplinkui lėtai miršta. Išnyks bitės, vabzdžiai, paukščiai. Bus pažeista visa ekosistema. O juk mes puikiai žinome, kad gamtoje yra grandinės, kur viena jos dalis priklausoma nuo kitos. Pažeidus ekosistemą ir karvės laikui bėgant duos mažiau pieno. Valsčiaus valdžia turėtų susimąstyti, nes mes ja pasitikėjom, ją rinkom. Jeigu yra bent prielaidų, kad tai gali mums kenkti, ji privalėtų mūsų išklausyti, diskutuoti su mumis, viską nuodugniai išanalizuoti. Ir gal pati prieitų prie išvados, kad tokiu būdu gelbėti valsčiaus finansus vis dėlto nėra išmintinga. Šiuo metu Suvalkija laikoma tyriausiu ir švariausiu Lenkijos regionu – mažiausiai pažeistu. Daug kas Suvalkiją labiau vertina nei Mozūriją (ten per daug viskas jau komercializuota). Tačiau kas norės čia atvažiuoti, kai vietoj žalių miškų ras vėjo jėgainių miškus?

Grzegorz Andruszkiewicz: Pinigai, kurie žadami savivaldybėms, būna labai didelė pagunda. Bet jau yra tokių atvejų, kad valsčiams sumažintos subvencijos iš šalies biudžeto, nes gauna mokesčius nuo jėgainių. Investuotojai negyvena šalia jėgainių, jie tik kala pinigus, jiems nerūpi, kaip jaučiasi žmonės, kuriems suruošė tokius „atrakcionus“. Dar esąs toks paradoksas, kad Lenkijoje jėgainės yra statomos gražiausiose vietose, t. y. Suvalkijoje, Mozūrijoje, Bieščaduose, pajūryje…

Žinia, kad anglies klodai Lenkijoje baigiasi, kita vertus, Lenkija kovoja su anglies dvideginiu, kurio labai daug susidaro iš šiluminių elektrinių. Juk reikia ieškoti alternatyvių energijos šaltinių…

Bogdan Wieczorek: Dar kartą pabrėžiu: nesu vėjo jėgainių priešas, esu priešas neplanuotos jėgainių ekspansijos į gyvenamas vietas, nesiskaičiavimu su vietos gyventojais, jų savijauta, sveikata. Tai, ką dabar pasakysiu, gali kelti šoką, bet jeigu man lieptų kas nors rinktis, kur noriu gyventi: ar prie vėjo jėgainės, ar prie atominės elektrinės, pasirinkčiau atominę elektrinę. Ji yra pavojinga, kai įvyksta avarija, bet kai nėra sugedusi, nekenkia nei žmonėms, nei aplinkai. Vėjo jėgainės nėra sugedusios, o visą laiką kenkia mūsų sveikatai.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Onutė ŠKARNULIENĖ, „Aušra“ 2012/07

Infragarsas – mažesnis negu 16-20 Hz dažnio garsas. Žmogus šio garso negirdi, nes jis gali suvokti nuo 16-20 iki 20 000, bet geriausiai girdi 500-2000 Hz dažnio garsus. Didesnis negu 20 000 Hz dažnio garsas vadinamas ultragarsu.

Infragarsą sukelia vėjas, jūros bangos, šūviai, sprogimai, perkūnija, žemės drebėjimai, vibruojantys varikliai.

Infragarso įtaka žmogui, kitiems organizmams nepakankamai ištirta, bet daugeliu atvejų ji yra neigiama. Dažniausiai dėl jos jaučiamas nerimas.

Gyvūnai infragarsą jaučia geriau nei žmogus. Jie ima nerimauti prieš žemės drebėjimą. Žinomas neigiamą poveikį turintis „jūros balso“ reiškinys – infragarsas, kurį sukelia dideliu greičiu pučiantis vėjas virš jūros bangų keterų. Šiuo reiškiniu aiškinama daugelio laivų jūrose žūtis, mat jie randami po kelerių ar keliolikos metų su įgulos nariais, mirusiais dėl nežinomų priežasčių.

Dauguma gyvūnų artėjančią audrą pajunta gerokai anksčiau, negu priartėja pati audra, nes garso greitis kur kas didesnis už vėjo greitį.

Infragarsas biologiškai veikia, kai jo dažnis (7-8 Hz) sutampa su galvos smegenų alfa ritmais (tam tikro dažnio srovėmis). 18-19 Hz garsų dažnis sutampa su akių rezonansiniu dažniu, todėl jis gali sukelti optines iliuzijas. Nedidelio intensyvumo infragarsai veikia vidinę ausį, sukeldami vadinamąją “jūros ligą”. Didesnio intensyvumo infragarsai priverčia vidaus organus vibruoti taip, kad net, pavyzdžiui, gali sutrikti širdies veikla. (Vikipedija)

 

17 atsakymų į “Vėjo jėgainės ateina pas mus”

  1. Atsisakykite naujoviu nes jos GALI kenkti zmoniu sveikatai (telefonai, televizoriai, kompiuteriai it t.t.).
    Jus visiskai ne matote skirtumo tarp dvieju zodziu: GALI ir KENKIA.

  2. Peleda tas ,,punskizmas“ dar pasireiskia tuo kad zmones aklai tiki virsaiciu. Net didziausiai neapgalvoti jo veiksmai lieka be zmoniu atgarsio. O juk zinia kad del jo inicjatyvos mus krastas bus papuostas malunais taryba tik vykdo jo norus. Kitame valsciuje tokie veiksmai buna viesai pasmerkami o pas mus kas? Toliau nera kaltu-juk vejo jegaines ateina pas mus pacios.

  3. Alicija tai ‘punskizmas’ – viešai kalbi viena (tai, ką nori išgirsti kiti ir kas tau naudinga) o galvoji ir elgiesi priešingai. Tai toks parodomasis patriotizmas , ne vien tautine, bet ir lokaline prasme.

  4. Dar vienas dalykas, kuris piktina šioje situacijoje ir konkrečiai Punsko valsčiuje – nežinau kaip yra kitur, bet mane kaime tie patys žmonės, kurie davė leidimą savo laukuose statyti tas vėjo jėgaines, dabar vaikšto po kaimą su sąrašu ir renka parašus tų, kurie yra priešingi statybai…
    Tiesiog, nei juoktis, nei verkti…

  5. Paukšteliui ir Juozui:sąmoningas ir kultūringas žmogus turi ne tik teisę, bet ir pareigą rūpintis savo sveikata. Tai viena, Antra, jeigu jūs kritikuojate prieštaraujančius vėjo jėgainių statybai, esą, jie priešinasi todėl, kad pavydi pinigų tiems,kurie iš to turės pelną, tai kaip vertinti tada tuos, kurie dėl asmeninio intereso – gobšumo nesiskaito su savo kaimynų sveikata ir gerove? Paukšteli ir Juozai, neuau norite pasakyti, kad jų laikysena yra visuomeniška ir sektina?

  6. Pauksteli naudos is tu vejo jegainiu netures niekas apart keliu pigiai parsidavusiu zemes savinku. Valsciuj visas nekilnojamas turtas zymiai atpigs. Paskaityk atidziai si straipsni bei kitus mokslininku apie vejo jegainiu kenksminguma. Infragarsai yra kenksmingi nors negirdimi ausiai jie gali itakoti net keliolika kilometru spinduliu. Sakai buvai aplankyti Zywa Woda, na tai kodel tik aplankei, gal ten apsigyvenk ir po ilgesnio laiko nuomone bus visiskai kitokia. Juk kenksmingumo poveikis gali pasireiksti net uz keliu metu. Geriau tu pauksteli ciulbek sau su tais visais parsidaveliais, o gal tu vienas is ju?

  7. Viskas kenkia tiems, kurie netures naudos is vejo jegaines. Sakoma, kad pastacius vejo jegaines isnyks pauksciai, trugdys jo garsai. Netiesa, pats asmeniskai aplankiau vietove Żywa Woda ir paukstelio ciulbejimas buvo garsesnis nei vejo maluno.

  8. Alicija esi teisi. Gal vertetu pamineti pavardes tu kurie prisidejo prie sio reikalo. Virsaiti visi pazysta bet tarejus jau ne. Tai butu ispejimas kad ateityje renkant valdzias pasirinkti labiau atsakingus zmones.

  9. o aš ne kvailas: išnuomosiu savo gabalą žemės vėjo jėgainei, o pats už gautus pinigus išsinuomosiu butą Suvalkuose, kur nors netoli pono Juozo:). O tie Punsko durneliai tegu sau sukasi su mano malūno sparnais:))))).

  10. gerb.Juozai, nesu gydytoja, todėl įdėmiai perskaičiau, ką apie vėjo jėgainių poveikį žmonių sveikatai sako gydytojai. Nėra pagrindo įtarti, kad jie kalba nesąžiningai, nes kokia jiems iš to nauda? Apie mobiliųjų telefonų įtaką sveikatai irgi kalbama, ir nerekomenduojama jų nešioti prie šrdies. Bet mobilaus telefono savininkas gali tik savo sveikatai pakenkti, gali ir atsisakyti telefono. O to negalės padaryti tie, kurie gyvena netoli vėjo jėgainės, nors ji ne ant jų žemės pastatyta. Juk nepasiims savo mano po pažastim, ir nepersikels kitur.Kaip Jūs teisingai pastebėjote, vieni nors naudą turės iš to- gaus pinigų, nes ant jų žemės stovės jėgainė, o kaimynas gal būt gyvenantis žymiai arčiau, nei tos žemės savininkas, girdės tik sparnų šniokštimą , na ir jį veiks žemo dažnio (infragarsai)garsai, kurie kaip teigia, gydytojai, yra pavojingi sveikatai, ir dėl to nekyla niekam abejonių.
    Be to, mūsų kraštas yra žemės ūkio kraštas, taigi, dirbama žemė turi neįkainuojamą vertę, nes jo padauginti neįmanoma, turime tiek, kiek turime. tad jeigu iš dirbamos žemės arealo bus išimti visai nemaži plotai- kokia nauda ūkininkams? Kad gaus keliolika tūkstančių išmokų, bet tie pinigai greit ištirps, o gyventi tai reikės.
    Beje, ar Jūs norėtumėte gyventi vėjo jėgainių apsuptyje? Manau, kad ne , nes to nenori turbūt joks žmogus, kuriam svarbi yra sveikata ir ramybė.
    Kaip teisingai pastebi kalbinami gydytojai, civilizuotose šalyse nieks nestato vėjų jėgainių ten, kur tankiai gyvena žmonės, o stato jas atokiai nuo gyvenviečių. O mūsų valščius užsimojo duoti leidimus statyti jas ne visai 1 km nuo Punsko. Kur čia logika, kur rūpestis savo gyventojų gerove? Nejau vėjo jėgainės yra mums išsigelbėjimas?

  11. Juozai, kaip Tu skaitai straipsnius, aiškiai rašo „atomonė elektrinė yra pavojinga, kai įvyksta avarija, bet kai nėra sugedusi nekenkia nei žmonėms, nei aplinkai. Vėjo jėgainės nėra sugedusios, o visą laiką kenkia sveikatai“.

  12. Kai pradėta važinėti traukiniais,lengvosiomis mašinomis,skraidyti lėktuvais,naudoti radiją ar telefonus visoki „žinovai“ panašiai tvirtino, kad neigiamai veiks žmogaus sveikatai, karvės nustos davę pieną, vištos nustos dėti kiaušinius, sliekų nebus ir t.t.. Jeigu vėjinės jėgainės tokios pavojingos sveikatai, tai ką turi sakyti gyvenantys netoliese elektrinių arba ten dirbantys žmonės? Negirdėjau, kad kažkas nuo to apsirgo ar numirė! Paklauskite ar yra nepatenkinti tie ūkininkai,kurie už žemės nuomą gauna kas mėnasis didelius pinigus. Nepatenkinti (gal iš pavydo)yra tie kurie neturi iš to biznio jokios naudos.

  13. Būtent, Pelėda teisi, dabar galės sakyti turistams: jeigu norite pamatyti unikalius Lenkijos lietuvių, Lenkijos žaliojo kampelio gyventojų sutrikusius socialinius ryšius, piktus, irzlius, viskuo nepatenkintus, gyvenančius nuolatiniame strese žmones, atvažiuokite į Punską ir apylinkes!!! Nesuprantu kokiam velniui jie dirba ir kokius velniškus pinigus turėjo už tai pasiimti, kad duodant sutikimą vėjo jėgainių statybai net TAIP neatkreipė dėmesio kokiu atstumu jos bus statomo ir kaip giliai jie visi turi savo, savo artimųjų ir būsimų anūkų sveikatą….

    Būtent, į sveikatą Jums visiems, kurie leido, kad toks niekšiškas planas būtų įvykdytas!

  14. na, prie Vyžainio tie vėjo malūnai gal ir iš tiesų traukia akį bei paįvairina ir taip gražų kraštovaizdį, bet gyventi šalia jų „fermos“ tai tikrai turėtų būti išbandymas. Laimei, kad niekas sveikai protaujantis nesugalvotų jų statyti prie pat gyvenamųjų vietovių, o stengtųsi parinkti plynus laukus, toliau nuo vėją galinčių užstoti miestelių ar miškų. Pas mus jie daugiausiai yra netoli jūros arba pamaryje, t.y. labiausiai vėjuotose vietose.

    Beje, gal kas žino, o kaip labai vėjo energetikos plėtojimo galimybės paveikė aplinkinės žemės kainas? „Aukso karštinė“ neprasidėjo 🙂 ?

  15. ooooo, sapnavau šiandien,kad visa valščiaus taryba sėdi ant 200 m. aukščio vėjo malūno sparnų, ir moja turistams- važiuokite pas mus, čia švari ir neužteršta žmogaus veikla gamta, čia tylu ir ramu kaip ramiojo vandenyno negyvenamoje saloje….

  16. Miela Peleda,
    Jūs labai atsilikusi – Punsko valsčiaus tie patys veikejai jau aiškina, kad vėjo jėgainės yra turistinis atrakcionas:))).

  17. unsko valščiaus viršaitis ir visa Taryba turėtų kelis kartus perskaityti šitą straipsnį, ir pasverti savo sprendimus. Nejau jiems nerūpi žmonių sveikata ir gyvenimo komfortas,nejau viską galima pamatuoti zlotais ir eurais? Dar taip nesenai jie skelbė, kad Punskas ir apylinkės yra turizmo kraštas, o kai kurie valdininkai įtikinėjo, kad dvikalbės lentelės (kurias mums įpiršo lenkų politikai) pritrauks minias turistų (čia ne juokas, girdėjau, kad šitaip kai kurie valsčiaus veikėjai sakė). Tai gal dabar aiškins, kad turistus pritrauks vėjo jėgainės?

Komentarai uždrausti.