Mėgdavom su kaimynais žaisc „kavonių“. Daugiausia per gegužines. Alia dažniausia, tai gal mėgdavom karauc. Žaisdavom karą. Susiieškodavom lentų, išsipiešdavom an jų kalašnykovus ir rankini pieluki gražai išsipjaudavom. Matėm, kap jiej atrodo. Kap Vidugiruose da veikė svetainė ir valščus (past. namas prie dabartinės parduotuvės), tai vis aidavom pažūrėc televizoro. Jau tais laikais kaimi buvo vienas televizorus. …
Toliau skaityti „Vaiko pasaulis prieš penkiasdešimt metų. 2 dalis“