Kas būtų, jeigu per Kūčias po egle negulėtų krūva dovanų, o kambaryje žmonės grožėtųsi eglute ir jos papuošalais? Kas būtų, jeigu eglės nedengtų didžiulės dovanos, o Baltabarzdis apsilankytų Kalėdų rytą? Kas būtų, jeigu Senis maiše atneštų ne daiktus, o praeitį ir, atsistojęs ant stogo, paleistų ją per kaminą, kad jos atsigertume? Ė! Kad ir kaip …
Toliau skaityti „Jurgita Stankauskaitė. Apie Kalėdų dovanas“
(Tęsinys) S. Kymantaitė-Čiurlionienė buvo labai išsilavinusi moteris, mokėjo lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbas. 1935 m. Vytauto Didžiojo universitetas ją komandiravo į Vakarų Europą pasižiūrėti ir susipažinti su gimtosios kalbos ir literatūros mokymu tų šalių mokyklose. Teko pabuvoti Šveicarijoje – Bazelyje, Berne, Ženevoje; Prancūzijoje – Lijone; Lenkijoje – Torunėje, Varšuvoje, Krokuvoje ir ten įgyti vertingos pedagoginės …
Toliau skaityti „Lietuvos inteligentijos žiedą krovė ir moterys (3 d.)“
Piemenys nusiskubino į Betliejų ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip …
Gul šiandieną. Gieda pensininkų klubo ansamblis „Tėviškės aidai“ ir Suvalkų lietuvių choras „Ančia“. Vadovas Gediminas Kraužlys. punskas.pl
Pedagoginio darbo pradžia (Tęsinys) 1911 metais S. Kymantaitė-Čiurlionienė su dukra Danute apsigyveno Kaune. Prasidėjo naujas gyvenimo etapas ir tikrai nelengvas. Dvidešimt penkerių metų jauna moteris buvo priversta sau ir savo dukrytei ieškoti pragyvenimo šaltinio. Netrukus gavo mokytojos vietą lietuvių švietimo draugijos „Saulė“ įkurtuose mokytojų kursuose, kur ėmė dėstyti lietuvių kalbą ir literatūrą. Visada atsakingai ruošdavosi …
Toliau skaityti „Lietuvos inteligentijos žiedą krovė ir moterys (2 d.)“
Gieda „Lietuvių namų“ vokalinė grupė „Intro“
Bernelis gimė Betliejuj, žodž. S. Ylos, muz. J. Naujalio, gieda pensininkų klubo ansamblis „Tėviškės aidai“ ir Suvalkų lietuvių choras „Ančia“. Vadovas Gediminas Kraužlys. punskas.pl
Šiemet kovo 13 d. sukako 130 metų, kai Šiaulių apskrityje, Joniškyje, gimė garsi lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja, skaučių vadė ir pedagogė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958). Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fonduose saugomi paskutiniais gyvenimo metais S. Kymantaitės-Čiurlionienės rašyti trys laiškai, adresuoti pusseserei mokytojai Onai Kaušaitei-Tamulaitienei. Lietuvoje S. Kymantaitė-Čiurlionienė labiau žinoma …
Toliau skaityti „Lietuvos inteligentijos žiedą krovė ir moterys (1 d.)“
„Šv. Lucijos, gruodzo 13 dziena, parodo, kokias bus sausis. Aš tai žymiuosi tuos mėnasius paeiliui. Tai va, atrodo, bus šaltas sausis, ba kap sykis an gruodzo 13 buvo pašalį ir sniego buvo nedaug, o nakcu atlaido, alia storokai pro rytų prisnigo, tai tokias bus vasaris – šiltesnis už sausį, alia su sniegu ir sauli (popiet …
100-osioms doc. Broniaus Mickevičiaus gimimo metinėms Prie Punsko kapinių pagrindinės alėjos, netoli koplyčios, stovi medine tvorele aptvertas ąžuolinis antkapinis paminklas, kuriame išdrožti Jurgio Zauerveino žodžiai: „Buvai kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio…“. Paminklo autoriai – Zenonas Knyza ir Saulius Jurkiūnas. Tai šviesaus atminimo Lenkijos lietuvių veikėjo, spaudos bendradarbio doc. Broniaus Mickevičiaus palaidojimo vieta. Šiemet minime 100-ąsias …
Gieda „Lietuvių namų“ vokalinė grupė „Intro“
