100-osioms doc. Broniaus Mickevičiaus gimimo metinėms
Prie Punsko kapinių pagrindinės alėjos, netoli koplyčios, stovi medine tvorele aptvertas ąžuolinis antkapinis paminklas, kuriame išdrožti Jurgio Zauerveino žodžiai: „Buvai kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio…“. Paminklo autoriai – Zenonas Knyza ir Saulius Jurkiūnas. Tai šviesaus atminimo Lenkijos lietuvių veikėjo, spaudos bendradarbio doc. Broniaus Mickevičiaus palaidojimo vieta. Šiemet minime 100-ąsias Jo gimimo metines.

Rašytinių žinių apie B. Mickevičių nedaug. Jį pažinojusių, su juo bendravusių, redagavusių „Varsnas“, „Vingį“ ar „Susitikimus“, dirbusių visuomeninį darbą yra tikrai nemažai.
B. Mickevičius gimė 1916 m. Sankt Peterburge. Į Lenkiją atvyko po Antrojo pasaulinio karo. Apsigyveno Varšuvoje, kur Žemės ūkio akademijoje studijavo miškininkystę. Tolesnis jo mokslinis darbas buvo susijęs su aplinkosauga.
Mūsų dienomis mažai kas žino, jog B. Mickevičius prisidėjo prie to, kad Suvalkijos gamtos draustinis išliko nepakitęs. Jis visais būdais gynė Suvalkiją nuo geležies rūdos kasyklos, o Ravelių kaimą nuo užtvindymo. Prieš keliasdešimt metų čia norėta statyti akumuliacinę vandens elektrinę. Tad šioje vietoje būtų įrengtas didžiulis dirbtinis vandens telkinys.
Apie Suvalkų krašte gyvenančius lietuvius B. Mickevičius sužinojo darbo reikalais atvykęs į Augustavą. Tuomet jis aplankė Seinus ir Punską. Nuoširdžiai susibičiuliavo su šio krašto žmonėmis, čia dažnai viešėdavo, o po mirties norėjo čia būti palaidotas. Įsitraukė į Lenkijos lietuvių visuomeninę veiklą, lietuviams padėjo spręsti sudėtingus klausimus. Jis buvo beveik visų įvykių centre – visur tinkamoj vietoj ir tinkamu laiku.

B. Mickevičius su Alicija Jonuškaite
B. Mickevičius yra vienas iš Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (LVKD) steigėjų, parengė jos įstatus, centrinėse įstaigose parūpino suvažiavimui lėšų. Artėjant Draugijos suvažiavimui paskelbė apie jį Lenkijos centrinėje spaudoje. Tuomet atsiliepė lietuviai iš visos Lenkijos: Ščecino, Slupsko, Gdansko, Vroclavo, Lodzės bei Varšuvos, ir dalyvavo I LVKD suvažiavime Punske (1957 m.).
Jis rūpinosi, kad Lenkijos lietuviai galėtų džiaugtis savo spauda. Prašė Lenkijos valdžios leidimo dvisavaitiniam lietuvių žurnalui „Parama“. Žurnalas turėjo būti leidžiamas Varšuvoje. Apsiėmė būti jo redaktorius. Leidimo „Paramai“ negauta.
B. Mickevičius prisidėjo prie „Aušros“ pasirodymo, redagavo „Varsnas“, talkino leidžiant Varšuvos lietuvių leidinius: „Vingį“, „Varšuvos lietuvį“, „Susitikimus“. Leidžiant „Susitikimus“ doc. B. Mickevičius ėjo techninio redaktoriaus pareigas. Mokė jaunimą dirbti redakcinį darbą, rinkti ir apdoroti medžiagą, redaguoti, maketuoti, atlikti korektūrą.
Jis taip pat padėjo išsaugoti Dariaus ir Girėno paminklą Pščelnike, aktyviai dalyvavo organizuojant LVKD Varšuvos skyrių, padėjo steigti Lietuvių studentų sąjungą (buvo iniciatorius ir statuto autorius). Sąjunga veikė trumpai, nes dėl paskelbtos karinės padėties jos veikla sustabdyta. B. Mickevičius dalyvavo Lenkijos lietuvių mokslo draugijos steigiamajame susirinkime 1976 m. gruodžio 4 d. Punske, Jono ir Vlados Pajaujų namuose. Draugijos tikslai buvo: rinkti ir kaupti mokslinės vertės etnografinę, istorinę ir kitokią medžiagą, moksliškai ją apdoroti ir ieškoti galimybių spausdinti. Draugijai veikti nebuvo leista.

Po Lenkijos lietuvių mokslo draugijos steigiamojo susirinkimo. Centre B. Mickevičius
B. Mickevičiaus galvoje gimdavo idėjų, kurios iš proto vesdavo tuometinius LVKD veikėjus, linkusius klusniai vykdyti partijos nurodymus. Nepaisant to, jam visuomet pavykdavo rasti bendraminčių. B. Mickevičius rūpinosi ir globojo Suvalkų krašto lietuvių studentus, kartu su Rimu Vaina ir Broniumi Makausku organizavo Punsko licėjaus mokiniams parengiamuosius kursus stojant į aukštąsias mokyklas, jaunuolius savo bute apgyvendindavo. Dažnai dalyvaudavo studentų renginiuose, mokėdavo jų išsiklausinėti, padėti, patarti. Punsko ir Seinų krašto jaunimui rodė tėvišką meilę.
Nepagydomai susirgęs kaulų vėžiu, mirė 1985 m. gegužės 31 d.
Sigitas Birgelis, punskas.pl

Gerb.Bronius Mickevičius – Didis ir garbingas lietuvis,labai pamilęs Suvalkijos /Lenkija/ lietuvius.Tegul Jam šviečia Amžinoji Šviesa ir težydi atminimo gėlės ant Jo kapo!