„Šv. Lucijos, gruodzo 13 dziena, parodo, kokias bus sausis. Aš tai žymiuosi tuos mėnasius paeiliui. Tai va, atrodo, bus šaltas sausis, ba kap sykis an gruodzo 13 buvo pašalį ir sniego buvo nedaug, o nakcu atlaido, alia storokai pro rytų prisnigo, tai tokias bus vasaris – šiltesnis už sausį, alia su sniegu ir sauli (popiet – tai antroj mėnasio pusėj). Kita dziena skirta kovu – jis gražus, šiltokas nusimato ir saulėtas, ryti pašalį, – sako Anelė Nevulienė. – Dzaugiuosi, kad kitais metais jau kovan bus šilta, nor pavasaris vis ankscau kasmet būna, cik kad šaltas, niekas nenori sudzygc. Cik in balandzo galų imasi šiluma. Gegužį nurodė gruodzo 17-tos šaštadienis – graži dziena buvo, nelijo, tai gali būc sausokas gegužis. O kita dziena beržaliu atnašavo jau drėgnų orų, ba atlydzys ir lietus. Liepa bus kap gruodzo 19 dziena – niūroka, bet drėgnoka, šilta. Bus karšta vasara.“
Klimatas vis šiltėja, keičiasi. Jau nėra gilaus sniego, bet vis kažkiek jo nukrinta. Neretai Seinuose apsilankę turistai filmuoja apsnigtas mašinas, siunčia artimiesiems nuotraukas, grožisi sniegu, kurio Lenkijos šiltesniuose regionuose beveik visiškai nebūna.
„Seniau žmonės gerau atspėdavo, kadu kokia pagada, ar lietus, kokias oras bus, – tęsia ponia Anelė. – Žūrėj vis vakari an saulės nuslaidzimo, an vėjo. Jau kap iš vakarų, tai atneš lietų, jei žiemių vėjas – neš šalcį, kap dūmai iš kamino stacai in dangų kyla, tai irgi an šalco. Šamet daug kurmiarausių, tai macyc nemiega, o knisiasi, ieško sliekų. Sliekai nejauca žiemos, ba žamė neinšąla. O kap balos neužšalį, tai langva kurmiam kniscis ir rausc – kurmiarausiai viršuj an žolės jų išmesci, iškapscyci iš gilumos. Ir bobrai kerta viskų iš eilės. Net keista, kad vabzdzai nemiega. Žmonės matė keistų vabzdzų, katrų nėra buvį ankscau, jiej atkeliavį, vėjo atnešči iš šiltų kraštų. Raikia šalcų, kad gripo virusai iššaltų, kad kenkėjai, kap ir kenksmyngi vabzdzai, žūtų. Šiltas ruduoj šamet, ilgai ganėsi gyvuliai ir atėjo vėlyva žiema, nor irgi nešalta. Nedaug sniego. Po Visų šventų gražai kapus apklojo neplonas sniego sluoksnis, alia kad kap dzienų saulė pašyldė, tai tuoj ir neliko to sniego.
Da garnį matėm an arimo. Žamė inlyta, inmerkta, nespėjo suarc ne cik mūs, alia ir kici. O va kap pašalo žamė, ba kap suėmė šaltukas, ir nor pasnigo, alia langviau arc, tai sūnus suarė pūdzimų. Nugi žūrom: ne cik varnų prilėkė, alia ir garnys. Paskambinom ugniagesiam, kad paimtų kur pagloboc. Misnom, pacys pagausim, alia nesiduoda, ba kas jį pagaus? Raiktų su kokiu cinklu ir in vetirinorų, kad apžūrėtų ir aduot in zologijos sodų, ba iš badaus nedalauks pavasaro. Nabagas, ba kų jis dabar ras? Kad pas vištas atlėktų, alia kas dabar in kiemų išlaidza jas? Visur tvarti. Nu alia mažu bus roda.
Vieni kap visadu šnekėjo, kad nebus žiemos, nebus sniego, kici, kad tuoj lapkricin prasidės ir ilga bus žiema iki vėlyvo pavasaro… Šamet bebrai vė nešė šakas, kirto medelius, iškapojo prie pac žamės rudeninių avietių šmotelį. Kurmis knisa net žiemoj. Kap aukštas, dzidelis kurmiarausis, kap kurmis giliau rausiasi, tai reiškė, kad gili žiema bus.
Šamet per Barborų buvo sausa, pašalį, tokia ir Kūcų dziena saulėta ir graži turėtų būc.“
Vacius Popelis prisimena: „Seniau žiemoj visi su būrkom, kailiniais, vailokais. Acimenu, kap kavojo Onų Skripkiūtį iš Dusnyčos. Jauna mirė. Mišos buvo Sainų bažnyčoj. Nešė keturiese nuog bažnyčos an pecies in Sainų kapines. Ji ilgus metus pas ponus tarnavo, o kap grįžo, tai daug audė, nusišaldė. Ji buvo draugavus ar draugavo, sakytau, su Broniu Antanaviču, cik kap jis grįžo iš Lietuvos, tai an minos ar granatos užmynė kiba ir mina sprogo, o jis žuvo. Tep gavosi, kad ir jis, ir paskui ji nuvėj in amžinybį.“
E. Pakutkienė, punskas.pl