Rugpjūčio 29–31 dienomis Alnukų dvare vyks VI LITERATŪROS SALOS. Renginį organizuoja Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, Varšuvos universitetas ir VU Lietuvių literatūros katedra.
Šiandien, rugpjūčio 29 d., pranešimus skaitys: doc. dr. Marijus Šidlauskas (Užsibuvę Ulro žemėje), doc. dr. Tomasz Wroczyński (Czesławo Miłoszo eseistika), Birutė Jonuškaitė (Czesławo Miłoszo idėjų svarba „Europos raudonodžiams“ Seinų krašte), Karol Zacharzewski (Czesławas Miłoszas ir jo tautinė tapatybė), Erika Malažinskaitė (Poetas kaip tarpininkas. Eugenijus Ališanka ir Czesławas Miłoszas), Tomasz Jędrzejewski (Czesławo Miłoszo gimtinė. Klausimai apie Miłoszo priklausomybę), Vida Endriukaitytė (Atminties pasakojimai: moralinės atsakomybės refleksija Czesławo Miłoszo tekstuose), Emilia Kolinko (Miłoszo moterys).
Vakare (19.30 val.) Krasnagrūdos dvare vyks Džiazo ir poezijos vakaras Ertmės ir plokštumos, kuriame dalyvaus Kornelijus Platelis ir Petras Vyšniauskas.
Rytoj, rugpjūčio 30 d., pranešimus skaitys: dr. Ryšard Gaidis (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija ir krajovcai), prof. hab. dr. Ewa Paczoska (Miłosz i spotkanie z kobiecością/ Miłoszas ir susitikimas su moteriškumu), doc. dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė (Czesławas Miłoszas ir Vidurio Europa), dr. Jacek Głażewski (Kompot profesora Miłosza. Czesław Miłosz jako historyk literatury dawnej/ Profesoriaus Miłoszo kompotas. Czesławas Miłoszas kaip senosios literatūros istorikas), dr. Laurynas Katkus (Maskvos koldūnai), Tomas Andriukonis (Kaip Baranauskas su Babelio mitu kovojo), Jurgita Ratkevičienė (Laisvo mąstymo iliuzija literatūroje: ideologinis aspektas), Rima Kasperionytė (Absurdo sąmonės formos A. Ambraso ir R. Midvikio dramoje „Maratonas“).
Po pranešimų numatyta ekskursija po Seinus ir vakarienė prie laužo.
Rugpjūčio 31 d., trečiadienį, vyks baigiamosios diskusijos bei studentų pieva. Numatyti Giedrės Kazlauskaitės (Naujieji tremtiniai ir apsišaukėlių literatūra) bei Marijušo Antonovičo (Lietuvių studentų tapatybė JK universitetuose) pranešimai.
Red.
Gerb.redaktorius pateikė labai painiotą,neatitinkančią lietuvių kalbos oficialiems reikalavimams, užsienietiškų asmenvardžių rašymą.Manau,kad šiuos asmenvardžius reikėtų rašyti lietuviškais rašmeninmis pagal skambėsį,o skliasteliuose pateikti originalią rašybą be lenkiškų diakritinių ženklų.pvz.;Česlavas Milošas/Czeslaw Milosz/,Karolis Zachaževskis /Karol Zacharzewski/…