Per šilelį jojau. Punsko krašto daina. Dainuoja Kastulė ir Jonas Pajaujai iš Ožkinių. Kastulė Staskevičiūtė-Pajaujienė g. 1934 m. Trakiškėse. Jonas Pajaujis g. 1928 m. sb, punskas.pl
Per šilelį jojau
Kap vilkų suscikau
Pasakoja Jonas Pajaujis iš Ožkinių kaimo, g. 1928 m. sb, punskas.pl
Kap Puncki in bernus insimušau
Pasakoja Jonas Pajaujis iš Ožkinių kaimo, g. 1928 m. sb, punskas.pl
Mergužėle, lelijėle, kur buvai?
Mergužėle, lelijėle, kur buvai? Punsko krašto daina. Dainuoja Kastulė ir Jonas Pajaujai iš Ožkinių. Kastulė Staskevičiūtė-Pajaujienė g. 1934 m. Trakiškėse. Jonas Pajaujis g. 1928 m. sb, punskas.pl
Kam gi pamylėjai vergiją
Kam gi pamylėjai vergiją. Punsko krašto daina. Dainuoja Kastulė ir Jonas Pajaujai iš Ožkinių. Kastulė Staskevičiūtė-Pajaujienė g. 1934 m. Trakiškėse. Jonas Pajaujis g. 1928 m. sb, punskas.pl
Lalavimas Punsko krašte
Pirmą šv. Velykų dieną Punsko ir Seinų krašto jaunimas dar ir dabar eina lalauti. Iš pradžių lalautojai pagiedodavo šventą giesmę ar kelis jos posmus, linkėdami merginoms: „Kad Dievulis duotų po Velykų svotų“, „Mergos kad tekėtų, daug vaikų turėtų“. Lalavimas reiškia merginų pakėlimą į marčias, mat po Velykų prasideda vedybų laikotarpis. XIX a. pabaigoje lalavimas virto …
Kūrybinis kiaušinių marginimas
Margutis yra gamtos pabudimo ir žmogaus dvasinio atgimimo simbolis. Nuo senų laikų juos įvairiais būdais margina suaugusieji ir vaikai. Kiaušiniai gali būti skutinėjami, dažomi specialiais dažais, svogūnų lukštais ir žolynais, apklijuojami lipdukais, apsukami įvairiaspalviais siūlais, įvyniojami į skudurėlius ir kt. Mūsų krašto kiaušinių margintojos tvirtina, kad vašku ornamentuojami virti nedažyti kiaušiniai. Pati vaško spalva priklauso …
Kaip rišamos verbos Punsko krašte
Verbų sekmadienis neįsivaizduojamas be dailių, įvairiais raštais ir spalvomis išmargintų verbų. Jos nuo seno simbolizuoja Gyvybės medį, yra atgimstančios augmenijos, gamtos gyvybinės jėgos simbolis. Verbos yra ir svarbus mūsų tautodailės dirbinys. Verbų rišimas tai unikali mūsų krašto tradicija. Kaip tikina Aldona Vaicekauskienė, verbas pas mus žmonės riša savo malonumui ir laisvalaikiu, o žolynėliai joms renkami …
Pavasario saulutė, pavasaris gražus
Pavasario saulutė, pavasaris gražus. Punsko krašto daina. Dainuoja Kastulė ir Jonas Pajaujai iš Ožkinių. Kastulė Staskevičiūtė-Pajaujienė g. 1934 m. Trakiškėse, Jonas Pajaujis g. 1928 m. sb, punskas.pl
Kada noriu, verkiu, kad noriu – dainuoju
Kada noriu, verkiu, kad noriu – dainuoju. Punsko krašto daina. Dainuoja Kastulė ir Jonas Pajaujai iš Ožkinių. Kastulė Staskevičiūtė-Pajaujienė g. 1934 m. Trakiškėse. Jonas Pajaujis g. 1928 m. sb, punskas.pl
Aukštai danguj šviečia žvaigždės
Aukštai danguj šviečia žvaigždės. Punsko krašto daina. Dainuoja Kastulė ir Jonas Pajaujai iš Ožkinių. Kastulė Staskevičiūtė-Pajaujienė g. 1934 m. Trakiškėse. Jonas Pajaujis g. 1928 m. sb, punskas.pl
Jau grintelė griūva, gyvulėliai žūva
Jau grintelė griūva, gyvulėliai žūva. Punsko krašto daina. Dainuoja Kastulė ir Jonas Pajaujai iš Ožkinių. Kastulė Staskevičiūtė-Pajaujienė g. 1934 m. Trakiškėse. Jonas Pajaujis g. 1928 m. sb, punskas.pl
Jau saulutė leidžias
Jau saulutė leidžias. Punsko krašto daina. Dainuoja Kastulė ir Jonas Pajaujai iš Ožkinių. Kastulė Staskevičiūtė-Pajaujienė g. 1934 m. Trakiškėse. Jonas Pajaujis g. 1928 m. sb, punskas.pl
Kam šėrei žirgelį
Kam šėrei žirgelį. Punsko krašto daina. Dainuoja Kastulė ir Jonas Pajaujai iš Ožkinių. Kastulė Staskevičiūtė-Pajaujienė g. 1934 m. Trakiškėse. Jonas Pajaujis g. 1928 m. sb, punskas.pl