Lalavimas Punsko krašte

Pirmą šv. Velykų dieną Punsko ir Seinų krašto jaunimas dar ir dabar eina lalauti. Iš pradžių lalautojai pagiedodavo šventą giesmę ar kelis jos posmus, linkėdami merginoms: „Kad Dievulis duotų po Velykų svotų“, „Mergos kad tekėtų, daug vaikų turėtų“.

Lalavimas reiškia merginų pakėlimą į marčias, mat po Velykų prasideda vedybų laikotarpis. XIX a. pabaigoje lalavimas virto kiaušiniavimu. Jei šeimininkai užsukusiems buvo dosnūs, jiems buvo linkima gerų metų, derliaus ir sveikatos. Jei šeimininkas nieko neduodavo, tokiam palinkėdavo, kad vištos į užpečkį sulįstų ir niekas iš ten jų neištrauktų, arba kad vanagas vištas išnešiotų.

Antrą šv. Velykų dieną Lietuvoje kaimo gyventojai pasiimdavo barškalus, eidavo apie laukus ir barškindami dainuodavo dainas. Tokiu būdu jie kviesdavo dangaus ir žemės jėgas, kad laukams duotų gerą derlių, o šeimininkams sotų gyvenimą.

 sb, punskas.pl

lalavimas